Subjektyvaus požiūrio blog’as

Roisin Murphy yra siu metu musu atradimas. Kai buvome Heineken’e, mergicka pavare nerealu pasirodyma. Vien ko verta paziureti i ja, kaip ji atrodo. Netycia browse’indami po interneta su tag’u: “What to do in Lisbon”, radom, jog spalio pabaigoje Roisin atvaro i cia ir bus jos koncertas. So, tikimes siandien - ryt nusipirkt bilietus, kurie tikrai nera labai brangus ir spaio 30 diena varyti pasiklausyti jos.

Beje, daugiau fotkiu ir idomiai ziauriu vaizdu is koridos slepiasi cia:

www.shootmebaby.com/korida

Kvieciu pacheckinti.

Vienas is idomesniu ivykiu pastaruoju metu buvo, kai su Ruta nuvareme paziureti Koridos. Esant pietietiskose salyse kazkaip nesinorejo pralesiti tokio reginio, nors bilietai kainavo nepigiai (pigiausias bilietas apie 25e), taciau vistiek pasiryzome nueiti.

Atvaziavus prie Campo Pequeno, - vieta, kur vyksta koridos pasirodymai, sutikome nemaza buri protestuotoju. Kaip suprantu protestuoja pries ziauru elgesi su buliais. As buvau visiskai suzavetas ir supratau, kad atvarem i gera regini, Ruta buvo biski priesingos nuomones, nes perkant bilietus nesusimaste, kad biski kapos buliu.

Is pat pradziu iejo keletas vaiku, senoviniais rubais aprengtu, po to keli raiteliai ijojo, dar veliau matadorai pasirode ir taip susirinko visa sutve dalyviu - kovotoju pries bulius. Na, as tik nesupratau, ka ten tie vaikai veike.

Nei as, nei Ruta tiksliai neisivaizdavome, kas per daiktas yra korida bei kokia procedura viskas vyksta. So, esme tokia, kad is pradziu atjoja raitelis ir isleidziamas bulius i ringa. Kuri laika bulius vaikosi raiteli, kol sis nusprendzia, kad atejo laikas smugiavimui, tuomet jis pasiruosia ir smogteli buliui. Esme, kad matadoras visada yra ant zirgo. Kol matadoras ka nors daro nesusijusio su buliumi, buliu uzima kita veikejai - bicai su raudonomis skraistemis. Tie viska daro lygiai taip, kaip rodo per filmus, so, cia nieko nauja nebuvo.

Sis procesas kartojasi kokius 5 kartus. Kai bulius buna gaves i strenus 5-6 ietis, matadoras apjoja garbes rata ringe, visi ploja ir pan. O po to prasideda idomiausia ir baisiausia koridos dalis. Kuomet bulius jau buna neblogai nuvarytas ir pavarges, islenda i ringa kokie 7-8 jauni vaikinukai, be zirgu, kurie turi savom rankom sutramdyti ir pagauti buliu. Visu pirma jie pasimeldzia ir savo kova kam nors dedikuoja - mamai, mociutei, meilei ar kokiam kitam subjektui.

Po to visi ishsirikiuoja i viena eile, o pirmutinis rekia ir erzina buliu, kad sis begtu i ji, t.y. i zmogu. Kai pavyksta iserzinti buliu ir sis is visu jegu pasileidzia i siuos nekaltus jaunuolius, tuomet pirmas soka buliui ant galvos, o kiti pribega buliui uz sonu griebia ir kitaip bando sulaikyti ji. Kartais pavyksta is pirmo karto, kartais ne. Per musu ziureta pasirodyma viena be gyvybes zenklu isnese su nestuvais, vienas kaip miimum ishsinarino peti ir dar keli neblogai buvo patrypti. Siaip vaizdas ziaurokas.

Ir taip vyksta tokie sesi raundai, t.y. buna sesi buliai. Korida paliko neisdildoma ispudi, nes is vienos puses zoskai gaila tu jaunu vaikinuku, kurie gauna i kaulus labai neblogai, taciau jie turi nerealia vidie motyvacija, nes po geru triju buliaus smugiu ir pamindymu, vistiek stojasi ir eina atgal, nebent koks treneris neleidzia. Koridoje tikejomes pamatyti nemazai turistu, taciau visiskai ju nebuvo, - realiai vien tik portugalai. Neisivaizduojam, kaip jie kita diena ejo i darba, nes renginys baigesi apie 2h 30 min nakties ir dauguma portugalu prisigere ir taip neblogai prisigere. Nacionaline televizija filmavo, komentatoriai komentavo. Matyt, Portugalams tai yra didesnio kalibro renginys, nei lietuviams Zalgirio ir Lietrycio varzybos. :))

Siandien ryte gavau maila, jog Omnitel’is oficialiai pradeda prekyba ilgai ilgai lauktais iPhonais Lietuvoje. Idomumo delei galiu pasakyti, jog Portugalijoje galima isigyti toki daikta uz 509 e. be terminuotos sutarties, taciau telefonas yra pririsamas prie kazkurio is tinklu, tarkime Vodafone. Galima isigyti ir neprirista, tuomet kainuos plius 200 e. Noriu ir as, ir Ruta sio gadget’o, bet jis pakolkas per brangus musu nosims.

Gaila, kad niekur neradau normalios jo pardavimo kainos ir labai gaila, kad Omnis sukure itin lievus planus, nes suteikiamu mb kiekis yra lb prastas, naudojantis iPhone’u.
Daugiau info www.omnitel.lt/iphone

Vakar netycia radau visiskai netiketa snapshot’a, kuris pasirode labai grazus. Dalinuosi su visais:

Vakar buvo pirma diena normaliu mokslu. Realiai mokymosi procesas vyksta ciklais - dvi/ trys savaites intensyviu kursu, atsiskaitymas ir fsio. Toks mokymosi budas turi nemazai advantages del koncentruotumo, susikaupimo i viena dalyka ir tai, kad studentai nemala sudo penkis men., po to tris dienas ir tris naktis mokosi, o dar po triju paru viska pamirsta. Buvau prisiklauses ganetinai nemazai itin teigiamu atsiliepimu apie musu univera, kad paskaitos nerealiai idomios, kad destytojai superiniai ir pan. Vakar prasidejo du dalykai: telecomunications ir intelectual property (ip). Savo esme abu dalykai atrodo idomus  - pirmas, nes dirbau telekomunikacijose ir si biznio sritis man yra nerealiai idomi iki siol, antras, nes intelektine nuosavybe is esmes idomi tema ir lb daug diskutuojama pastaruoju metu, kadangi tai susije su brandais, isradimais, autoryste ir kita intelektine nuosavybe. Taigi daug tikejausi is siu dalyku.

Labai sunku vertinti po pirmu seminaru apie mokslo kokybe, taciau prezentavimo ir prezentaciju kokybe atrode ganetinai apgailetina. :) Telekomunikacijas desto bicas apie 45 metu amziaus, dirba keliose viesojo sektoriaus imonese vice president postuose. Jo prezentacija ispudzio visiskai nepaliko. Taciau jis kalba is ekonomines telekomunikaciju reguliavimo puses, o tai yra related su lb dideliais pinigais, so man buvo idomu. Beje, vienintelis is 15 studentu atrodziau normaliai susidomejes, nes kitiems labiausiai rupejo egzamino tipas ir ar bus sunkus islaikymo procesas. Siaip siame dalyke bus kalbama daugiausia apie reguliacinius dalykus is Europos sajungos perspektyvos, o telekomunikacijos yra viena labiausiai reguliuojamu sriciu (gal net labiau nei civiline aviacija ar energetika), tai ismokti ir suprasti tam tikrus procesus is kitos puses, nei dirbant telekomunikaciju imoneje, bus vertinga ir naudinga. Plius dziugina faktas, kad bus ziurima is EU reguliacijos, nes nebutu visiskai jokios naudos, jei kalbetu apie portugaliskus ist. So, i sita reikala dedu daug vilciu.

Intelektine nuosavybe, kaip minejau, yra idomi pati is saves. Tik cia su destytoja yra zymiai rimtesnes problemos. Merga stora kaip kibiras, kokiu 26-27 metu (4 metai kaip baigus univera) ir desto dar tik antri metai. Vien patirties stoka truputi gasdina, be to, mergaite tokia labai pasikelusi ir savimi pasitinkinti, kad net nebejuokinga. Jausmas toks, jog ji yra ismokusi kieviena paskaita atmintinai, visus nejuokingus bajerius, ir viska kartoja.  Kartais atrodo net apgailetina. Taciau destytojos minusus atperka dalyko idomumas, tai neteisiu is anksto dalyko, nors destytoja jau nurasiau.

Persikelus gyventi i namus ir atsiskyrus nuo kolukio plius minus normalizavosi maitinimasis - t.y. jis tapo panasus i lietuviska. Cia, Portugalijoje, parduotuvese galima rasti panasaus maisto kaip ir Lietuvoje, taciau jis gal labiau su junk food’intas - viskas plastikiniuose vakuumuose, mesa visada supakuota is anksto ir pan. Dazniausiai valgome ivairiausius makaronus su mesa ar paukstiena (paukstiena man nera tikra mesa) ir as inesu is savo puses karbonadus, kotletus ir kitus panasius mesos kulto patiekalus. Is tiesu, portugalai megsta mesa ir kai kuriuos kitus panasius patiekalus kaip lietuviai, jie netgi turi balta misraine. Respect jiems uz tai.

Taciau per gera pusantro menesio laikotarpi pradejo listi lietuviskos saknys - cepelinu, naminiu koldunu ir pan. maisto poreikis. Dazniausiai Lietuvoje tokio maisto tikrai nevalgau ir net nesusimastau, taciau cia, kai nera galimybes gauti, labai uzsinorima.

So, gera savaite kaip as verkiu, kad noriu mamos virtu varskeciu, cepelinu ar mano itin megstamu salotu su tikra pacia riebiausia grietine. Cia tokiu patiekalu ar maisto produktu nerasta. Taciau siandien galutinai uzsiparinus, jog reikia varskeciu, bunant prekybcentry, prasidejo visai fun istorija. Varskes prie pieno produktu nera, grietines apskritai nerasta - kazkada cia teko valgyti salotas su greitinele, kuri yra kokia 7 proc. riebumo. Bullshit’as, nes esu iprates pire kelis kartus riebesnes. Kaip bebutu ryztas nusipirkti varskes buvo stiprus, tad skambinom Aurimui, kad jis budamas prie kompo is lietuviu kalbos isverstu i anglu zodi varske, o po to verstu i portugalu kalba. Bicas neuzsiparino ir padejo mums vargsams, so, turedami preliminaru varskes vertima ejom kvosti pardavejas (kurios nekalba angliskai), kur rasti toki dalyka. Parode i kazka panasaus, bet toji varske vistik kazkokia kitokia - skysta. Nesiparinam ir perkam. Du pakeliai (is viso 400 gr.) atsiejo apie 3 eurus, man pasirode brangoka, bet in lt neziuredavau kainu, so nzn.

Namie paaiskejo, kad tai truputeli kitokia, bet varske. Galvojome virti varskecius, taciau tesla isejo itin skystoka, so kepem. Buvo visai nieko, bet toli iki mamos varskeciu. Taip pat tame paciame prekybcentryje kazkur uzkista kampe radome grietinele 30 proc., kas pasirode, jog yra normali grietine. Taigi siandien buvo nereali diena, nes radome ir varskes, ir grietines. Ryt valgysiu mesa su suriomis naminemis salotomis. :)))

Taip pat deretu pamineti, jog cia vaisiai ir kai kurios darzoves yra zymiai skanesnes, nei in lt. Apelsinai, nektarinai ir kt. siltu krastu vaisiai Portugalijoje yra zymiai zymiai saldesni ir sultingesni nei tevyneje, matyt, sunoksta ant medzio, o ne dezeje, vezant i Lietuva. :))

P.S. Jei kas nors is draugu susiorganizuos kelione pas mus i svecius, is anksto prasome normalios Dvaro grietines, mamos varskeciu (ar bent recepto su varske), duonos juodos, pyrago “Naujiena” ir Svyturio alaus - deze.

Pagaliau turiu atsirinkes ir susitvarkes keleta graziu fotkiu is Maroko. Nuotraukas galima rasti siuo adresu http://www.shootmebaby.com/marocco/

Smagaus ziurejimo.

Kadangi esu baisus tinginys, tai nesugebejau parasyt feedback´o apie Maroka, o si darba perleidau Rutai. So tekstas ir mintys priklauso Rutai.

Teisingai  mama  pastebėjo,  kaip  greit  keičiasi  po žiūris  į  tai,  kur  tavo  namai. 
Grįžus atgal į Europą jau jautiesi kaip namie. Bet apie viską iš pradžių. 
Kaip  jau  skaitėte,  kelionė  buvo  suplanuota  ganėtinai  spontaniškai.  Sekmadienį 
šiaip ne  taip  Lisabonoje  suradome  Lonely planet  turistinį  gidą  apie Maroką,  tą 
patį sekmadienį susiskaičiavom pusmeči biudžetą, nusprendėm, kad nėra čia ko 
laukti,  pirmadienį  susikrovėm  dvi  kuprines  ir  tą  patį  vakarą,  gave  paskutinius 
bilietus  i  autobusą  Lisabona  –  Sevilija,  pajudėjom  išsvajoto  Maroko  link. 
Ankstyvą  rytą  Sevilijoj  (Ispanija)  persėdome  į  autosbusą,  kuris  gabena  link 
Giblartaro sąsiaurio.  
Pirmi įspūdžiai apie Ispaniją įvairūs: pirma, Sevilija labai gražus, nemažas, senas, 
išlaikytas  miestas.  Zmonės  labai  laisvi,  laimingi,  pakankamai  ekspresyvūs. 
Atrodo  švenčia  gyvenimą. Gamta  labai  skiriasi  nuo  Portugalijos.  Toks  jausmas, 
kad pervažiuoji sieną  ir viskas  ima keistis. Portugalijoj daug žalumos,  tuo  tarpu 
pietų Ispaniją jos turi žymiai mažiau (na, aišku, kaktusi čia valdo ). 
Giblartaras tikrai įspūdingas, plaukdami net matėm delfinus. Gyvus!!!  
Taigi, bene po 12 valandų kelionės 2 autobusais, aplankytų 3 autobusų stočių  ir 
vienos keltų stoties,  jei  ją  taip galime vadinti, gavę antspaudus pasuose  iš vietinio
policininko su ray ban’o akiniais, mes jau stovėjome Maroko žemėje, kuri pasitiko 
Afrikos karščiu ir begale turistų medziotojų, of course.  
Pirmas  įspūdis:  karšta,  viskas  aplikui  smirdi  ir  esi  čia  svarbiausia  persona,  kurią
kiekvienam  vietiui  garbė išdurti.  Ir  kaip  tasyklė,  dažniausiai  išduria.  Tik  išlipus  iš 
kelto  (Tangieras)  prisitato  pirmas  taksistas  ir  bando  įsisūlyti  mus  pavežti. 
Zinoma, už  trigubai  didesnę  kaina,  nei  čia  įprasta,  my  friend.  Nepasiduodam. 
Išsikeičiam  pinigus.  Čia  vienas mūsų  euras  yra  šiek  tiek  daugiau  nei  dešimt  jų 
dirhamų.  Tada  pasiimam  La  patite  taxi  ir  bandom  nusigauti  iki  knygoje 
rekomenduojamo  hotelio.  Taxi  ‐  mažas  mažas  fiatas.  Kokių  15  metų.  Bijau 
iškristi, laikausi į Povilą.   Continue Reading »

Mes gyvi ir sveiki. Is Maroko grizome pries savaite. Kelione buvo nererali, Marokas ir siaip Afrika yra visiskai kitokia nei Europos zeme.

Sia savaite tvarkemes su universitetu. Pasirinkome dalykus, kuriuos studijuosime. Mano bene vienas pagrindiniu dalyku bus Telekomunikacijos, labai idomu tai, kad teises fakultete galima pasirinkti toki kursa, so idomu, kas gero bus pasakojama ir mokoma. Kaip bebutu, tai tikrai bus naudinga ir idomu, nes ta sritis vis dar domina.

Greitai bus biski teksto apie kelione i Maroka.