Subjektyvaus požiūrio blog’as

Viskas. Musu buvimas uzsienio valstybeje realiai baigesi - i Lietuva griztame si sekmadieni. Buvo labai faina, idomu ir naudinga pagyventi uzsienyje, pamatyti, kas kur ir kaip, susipazinti su uzsienietiskais zmonemis, susirasti nemazai draugu bei idomiu vietu, kurias reikes aplankyti ateityje. Taip pat mokslai buvo salyginai idomus ir nesunkus, tad nereikejo buti pernelyg susikoncentravus i kalima, o buvo galima atsirinkti, kas yra naudinga ir idomu, tuo paciu nereikejo daugumos laiko praleisti prie knygu kokioj skaitykloj, o turejom galimybe pakeliauti, pagerti sangrinjos ir kitaip pailseti.

Atsudmaliavus normaliai si laika Lisabonoje, as asmeniskai issigryninau savo artimos ateities prioritetus: norisi dirbti ir buti produktyviu, nes pagal mano charakterio buda yra sunku nieko naudingo neveikti ilgesni laika, so dbr esu pasiruoses kalnus nuversti. Motyvacija nereali.

Jei kam idomu, tai sekmadieni vakare parskrendam ir Lietuvoje busiu pasiekiamas siuo telefono numeriu: +37064900000

P.S. Neapsakomai pasiilgau seimos, draugu ir kitu asmenu, tad ateinancios sventes turetu buti fainos ir neprailgti. Tik labai tikiuosi, kad in LT nera taip salta, kaip visi sneka, nes pas mus Portugalijoje vel pavasaris atejo. :)))

I Porto nusprendeme varyti traukiniais ir isbandyti Portugalijos traukiniu sistema. Galiu pasakyti, kad keliavimas on train paliko dideli ispudi. As siaip gyvenime nesu normaliai keliaves traukiniais, o mano ispudis apie traukinius buvo toks apysenis: vis dar kazkur giliai tikejau, kad traukinys daro pusku-pusku ir isleto juda. Ogi  pasirodo, kad traukinys vaziuoja 220km/h greiciu! :))

Isvakaro nusipirkome bilietus traukiniui ALFA linija - naujausia ir greiciausia traukiniu linija Portugalijoje. Bilietai pasirode ganetinai brangus - 27,5 e uz 320km, taciau kelione nerealiai komfortabili, nors mes ir antra -normalia masiu - klase vaziavome. Vietos kojom 4 kartus daugiau nei lektuve - netgi man, ilgakojui, buvo pakankamai ir dar per daug. Traukinys grazus, svarus, kedes patogios. Fainiausia, kai per koki miesta - miesteli traukinys praskrodzia 150km/h greiciu - geras jausmas.

Porto miestas is pradziu pasirode labai baisus - baisesnis uz koki balbieriski, bet veliau paaiskejo, kad tai buvo tik pirmas ispudis: mes atvaziavome i stoti, esancia pora kilometru nuo centro ir, kaip iprasta, stoties rajonai nera patys graziausi. Pabludinus valanda beieskant miesto centro, pagaliau pasiekeme the main shopping district, kuris vadinasi Santa Caterina (idomu tai, kad mes Lisabonoje gyvename irgi Santa Caterina rajonelyje, tik cia nera shopu). Zmoniu daug, panasiai kaip Lisabonoje sestadieni, shopai tie patys, kalediniai papuosimai irgi pernelyg labai nesiskiria, tik gal biski forma grazesne. Viskas panasiai, tik biski kompaktiskiau ir mieliau.

Susirade, kur gyvensim, suvalge jautienos skanu kepsni (verta pamineti, kad Lisabonoje ne karto nesu ragaves tokio skanaus ir normaliai iskepto mesos gabalo) ganetinai apsiurusioje kavinukeje uz 4e (Lisabonoje Hamburgeri uz tiek gausi), nuvarem i Ribeira - district’a prie upes, kuriame pilna laivu, graziu namuku ir pan. Vat ten ir atsivere tikro uostamiescio grozis - namukai mazi, spalvoti (geltoni, zali, raudoni, melyni, ivairiaspalviai ir kitokie), turistai, grazus tiltai ir pan. Blogiausia, kad tuo metu pradejo nemenkai lyti, as dar bandziau biski per lietu pafotkinti, bet po keliolikos minuciu suslapus fotikui ir nustojus vienam objektyvui fokusuoti, nusprendziau, kad per brangus malonumas gali buti fotografavimas per lietu. Tas lietus sugadino visa pusdieni, nes lietus nesiliove, vejas kilo, - mes dar kelias valandas bandeme is principo po miesta pasitasyti, bet buvo per salta ir per slapia, tad apie 20h vakaro, visiskai slapi ir susalia, nusipirkom Porto vyno buteli ir patraukem i viesbuti, su viltim, kad rytdiena bus sausa ir siltesne, nes realiai Porto mieste dar niekas nepmatyta, nepaliesta, nenufotografuota, nesuzinota.

Taip ir baigesi pirma diena Porto.

Siandien su Rutele buvome ale didziausiame Europos outlet’e - Freeport’e. Del didziausio statuso negaliu garantuoti, bet outlet’o reklama taip sako. Parduotuve dydzio kaip akropolis ir biski, o smutkiu pasirinkimas nuo Pull and Beer iki Versace - dar yra baldu, elektronikos ir kito she.

Siaip vaziavome su tikslu ieskoti kalediniu dovaneliu artimiesiems - radom ir ne tik dovaneliu, isleidom kruva bapkiu, bet realiai be streso per kelias valandas (sesias) sugebejome surinkti du trecdalius reikalingu Kalediniu dovanu ir net biskeli lauktuviu. Siaip laimingiausi turetu buti mano sese ;)))

Rytoj is ansktyvaus ryto TRAUKINIU vaziuojame i Porto (antras didziausias Portugalijos miestas, pasizymintis tam tikromis isskirtinemis grozybemis lyginant su Lisabona). Praleisime ten dvi dienas. Vaziuojame visiskai ant sarato - nezinome nei kur gyvensime, nei ka esame suplanave pamatyti, nei daiktai sukrauti (bet toks ekpromtas tampa musu keliavimo stiliumi). Tikimes, kad nebus labai salta, nors ir 300km i siaure, o labiausiai norisi, kad nelytu ir butu galima parsivezti dar viena tukstanti nuotrauku.

O dabar saldziu.

Tai buvo bene pirmas rasto darbas per trejus su puse metu teises mokykloje, kuri rasyti buvo idomu. Nors destytoja sito dalyko suck’ina, nes pasikelus ir pasiputus labai labai (zymiai labiau nei as - gal del to man ji ir nepatinka, who knows), uztat dalykas pasirode esantis idomus ir vertas keliu dienu darbo.

Darba rasiau tema - “Copyright and Creative Commons rights”, kuriame buvo daug kalbama apie copyright’a kaip pati is saves ir kuo jis yra geras bei blogas. Siaip tai dbr lb populiaru kalbeti, kad copyright’as yra blogis :) be to, darbe paaiskinau toki projekta kaip Creative Commons, kuris yra nebloga alternatyva autoriams nesutinkantiems su itin placia copyright’o definicija ir ieskantiems kazko siauresnio ir laisvesnio.

Jei kam nors bus idomu pasiskaityti, tad darbeli galima rasti cia.

Siaip darbe nera labai daug mano researcho ideta (sio paper work’o tikslas yra studentui paciam ismokti ir parodyti, ar jis viska teisingai suprato ta tema), taciau buvo idomu skaityti ivairiausius straipsnius sia tema, tad nemazai nuomoniu is straipsniu yra pririnkta. Rasydamas darba suvokiau, kad biski ne tokia tema norejau rasyti (blogai tema pasirinkau), nes man butu labiausiai patike ieskoti pateisinimu visokiausiems XXI a. internetiniams anti-copyright’iniams padariniams ale DARKNET (visi p2p, torrent, copy/ paste internetu dalykuciai), bet radau vieta ir siame darbe ibrukti biski apie copyright’o neatitikima informacines visuomenes laikams, nes is principo nekenciu visu LATGU ir kitu autoriu teisiu asociaciju bei nerealiai myliu torrent’us, nemokamus “content’o” (muzika, filmai, etc.) siuntimus is interneto ir visai man neskauda sirdies del to ir visiskai tai yra skirtingas dalykas nuo disko vagystes is pardes.

Kas netinges paskaityt mano darbo, supras kodel. ;))

P.S. Ir nesvarbu kiek as besiusciau filmu is linkomaniju, i kino teatra einu tikrai dazniau nei statistinis lietuvis, o tuo paciu visos sitos asociaciacijos ir autoriai uzsidirba jiems teisetai priklausancias bapkes.

Mes su toxiu pjaunam ir siurpinam Lisabona.

Vakar motera buvo palikta namie (xa xa xa), o mes sugebejom prisigaudyt mergikiu, check this photo:

Siandien varom i vienos merginos gimtadieni. ;)))

Pries mums isvaziuojant i Portugalija daug draugu zadejo atvaziuoti aplankyti musu, taciau nelabai kam pavyko. However, vienam tokiam veikejui uzteko drasos, noro ir pinigu atlekti pas mus. So, rytoj pas mumis atvaziuoja mano draugelis psiaudonimu “toxi”, tad nusimato ganetinai audringas savaitgalis. Teks apvedzioti po visokiausias geriausias baliavojimo vietas, isgerti ne viena whiskio stikline, gal net ir i papludimi nuvaryti.

Laukiam nesulaukiam rytdienos ir viso ateinancio savaitgalio, o kiti mokinkites is sio veikejo, nes dar yra pora savaiciu, kada dar galite atvykti mus aplankyti.

:)

Vakar buvome pakviesti i lietuviu, gyvenanciu Lisabonoje, vakareli. Buvo ganetinai idomu ir keista tuo paciu metu vienoje vietoje girdeti so much lietuvisku zodziu ir dalintis mintimis, susijusiomis su tevyne. Dauguma susirinkusiu buvo Erasmus studentai, bet, pasirodo, cia yra ir dirbanciu lietuviu - susipazinome su freelanceriu verteju, Nokijoje dirbanciu ir pusei metu i komandiruote i Portugalija issiustu Justu bei su is Romerio universiteto ismestu Karoliu, kuris dabar kazkokios asocicijos prezidentas ir kiek supratau, gaudo kazkokius piratus - nelabai supratom, ar vandenyne plaukiojancius, ar internete besireiskiancius, ar dar kokius ten.

Pagerem vyno, po to biski Bacardi su coca cola, pasisnekejom, perklausem naujausia Mikutaviciaus kompakta, pasidalinom mintimis apie Portugalija ir Lisabona, pasikeitem visokiausiais emailais ir kitais kontaktais bei nusprendeme, kad susitiksime dar bent karteli.

Yra fotkes, bet jos tokios kompromituojancios, tad jas pasilaikysiu tik sau ir vakarelio dalyviams.

Uzfiksuotos akimirkos is Barcelonos yra sukeltos cia: http://www.shootmebaby.com/barcelona

Checkinam ;)

Keliones i Barcelona tokia data buvo pasirinkta neatsitiktinai - norejome pratesti Rutos gimtadieni nuo vienos dienos iki viso savaitgalio. Del teisingo musu su Ruta savijautos supratimo verta pamineti, kad penktadieni, tikra Rutos gimtadienio diena, mes TAIP GERAI atsventem, kad sestadieni ryte atsikele dar buvome apygirciai, nes is vakaro dziaugemes raudonu vynu ir sangrijomis.

So, sestadieni atsikelem 5 val. ryto ir isvarem ieskoti Lisabonoje isikurusio aerouosto. Gerai, kad si istaiga yra realiai viduryje miesto ir be problemu su autiku nusigavome iki isvykimo. Savijauta vis dar buvo apgailetinai bloga, net bijojom, kad gali i lektuva neileist tokiu dvieju apgailetinu personu. O realiai paaiskejo, kaip mums blogai, kai isedome i lektuva ir lektuvas pradejo kilti. Vemt nevemem, bet galva sukosi, kazkokia perdeta skrydzio baime kamavo ir pan. Daugiau never ever pagiriotas neskrisiu niekur.

Barcelonos aerouostas fainai didelis, nepalyginti su maziukais Vilniaus ar Lisabonos aerouostukais. Susiradom viesbuti, issiaiskumus kilusius nesusipratimus su payment’u (viesbutis biski trigubai didesne suma buvo nuo kreditkes nuskaites) ir isvarem i miesta. Pirmos akimirkos praleistos Barcos centre (La Rambla gatveje) nusviete mums, kad mes atvykome i teisinga miesta. Zmoniu tiek vienoje vietoje paprasta diena nebuvau mates niekada. Zmoniu kiekis neispasakytas, visi ivairiausi ir dauguma ju turistai, gatves pilnos visokiausiu artistu, mimu ir pan. Vilniuje per Depeche Mode koncerta tokios mases zmoniu vienoje vietoje susirenka.

Vaziuodami buvome nusprende, kad pirma diena pasiimsim sightseeing bus’a, nes musu kelione trumpa laiko atzvilgiu ir kad nebus pakankamai laiko per tris dienas visko apeiti pestute. Susimokejus daxuja bapkiu uz sightseeing’o bus’a per kokias 3-4 val. apvaziavome realiai visus pagrindinius turistinius taskus. Bus’as aisku be stogo ir pakankamai salta buvo, so musu savijauta po truputi gerejo, nors vidinis siurpulys ir galvos skausmas vis dar kamavo. Viskas pagerejo supratus, kad Barcoje pilna Starbuck’u, duodanciu nerealu kieki skanios kavos.

Barcelonos centro net neimanoma lyginti su Lisabona, cia tas pats kaip Vilniu bandyti lyginti su kokiu Alytumi. Zmoniu, parduotuviu ir normaliu kabaku pasiula neapsakoma, net maziausiose ir siauriausiose gatvelese gali ka nors gero ir naudingo atrasti. Pamacius shop’u pasiula man ir moterai sove mintis, kad bent kelias valandas reikia praleist shop’uose, nes brand’u pasirinkimas yra neispasakytas. Zmoniu pagrindinese gatvese ir gatvelese pilna, visi niekur neskuba, atsipalaidave - turistai. Miestas visada kunkuliuojantis ir jaunatviskai gyvas, bet tuo paciu labai didingas. Gaudi - vienas garsiausiu XX a. Barcelonos architektu pristates savo keistos architekturos pastatu, kurie suteikia nerealu prieskoni Barcai. Pastatai atrodo lyg vaiku prie juros is slapio smelio pastatyti, jokiu astriu kampu, viskas apvalu ir visiskai kitaip nei yra iprasta.

Vakare jau beveik visiskai atsigave, bet nerealiai isvarge pasivaiksciojom mazomis gatvelemis, prifotografovome naktiniu fotkiu, pamateme senuku sokius viduryje centrines aikstes, pasiklausem prie baznycios solisto dainuojancio Pavarocio dainas, skaniai pavakarieniavome kabake, Ruta dziaugesi paelija ir taip ramiai atbuvus 17 valandu ant koju, parvareme i viesbuti miegot.

Mes sveiki gyvi grizome i Lisabona. Kelione buvo nerealiai faina, linksma ir verta. Apskritai Barcelona yra vienas labiausiai mane nustebinusiu miestu is mano matytu Europoje.

Placiau apie vieska biski veliau - dabar laikas valgyt ir ilsetis.