Subjektyvaus požiūrio blog’as

Viskas. Pagaliau baigėsi mokslų sesija, pora savaičių darbo problemos nekvaršins galvos, nes man atostogos! Jaučiuosi nusipilnęs šio poilsio ir dedu labai daug vilčių, jog pavyks pilnavertiškai pailsėti.

Taip kad palinkėkite visi man gero oro, plačių slidinėjimo trasų, nedidelių eilių prie keltuvų.

P. S. Jei bus geras viešbutis ir duos internetą, tai pasistengsiu likti online.

Besiilsintis Povilas :)

Klaipėdoj gyventi gera! - bent man taip pasirodė čia pabuvus keletą parų.

Pajūris visada yra mistinė vieta, į kurią malonu atvykti, pabūti, pailsėti ar netgi darbo reikalus susitvarkyti. Taigi būtent darbo paskatintam teko atvykti į šį tolimą Lietuvos kraštą, na, ir nepaisant beprotiškų vėjų, apsemptų siaurų senamiesčio gatvelių, nusprendžiau, jos šis miestas vertas mano pagarbos ir ČIA GYVENTI GERA. Čia netgi lietuviška pramogų sostinė - Akropolis - normalesnis :)

O šiaip mane pakerėjo keletas žmonių, beje, best wishes jiems. Jau labai seniai teko tiek daug ir taip įtemptai dienos metu dirbti, o naktį taip įtemptai gerti, blūdyti su visiškai nepažįstamais žmonėmis, pereiti per visus teisingus Klaipėdos kabakus bei apsilankyti legendiniame Mėmelyje (ten geriau be geros kompanijos neiti, nes bus liūdna). O didžiausias paradoksas būna tuomet, kai manai, jog tik šiąnakt susipažinai su žmogumi, bet išgeręs ne vieną bokalą ar taurę išsišneki, jog jo buvusi panelė iš Elektrėnų yra geriausia tavo ex draugės draugė ir jūs esate pažįstami jau keletą metų.

Trumpai tariant, pagarba Klaipėdos žmonėms už jų šiltumą, atvirumą, draugiškumą, gražų, vokiškų bruožų miestą, jaukų senamiestį, už tai, kad išmokė mane žaisti šachmatais bei gerai pagirdė, patūsė po miestą ir privertė susimąstyti apie dar bent vieną kelionę į šį miestą. Apskritai pats miestas pasirodė esąs labai mielas, atviras, draugiškas, šiltas. Lyginant su Vilniumi Klaipėda yra pakankamai mažas miestas, bet čia ir yra jo didžiausias pliusas, nes neteko pakliūti nė į vieną kamštį, nereikėjo stovėti prie milžiniškų eilių bei prekės, kurios Vilniuje dėl išpardavimų jau yra išluotos iš pardavimo vitrinų, čia smagiai dar tik laukia savo pirkėjų.

Pateikiu TOP 5 Lietuvos miestus:
Vilnius
Alytus
Klaipėda
Druskininkai
Hmmm, penkto kaip ir nėra :)

Štai Aurimas aka mukas ir vėl išleido/įrašė fantastišką easy listening muzikos kompiliaciją. Šaunu! Man šis miksas ir jo pavadinimas (”Žalia žiema”) beprotiškai dera tarpusavyje. Muzika itin tinkanti ramiam Žaliai šiltos žiemos vakarui leisti kartu su drauge bei su balto pusiau sauso Ispaniško vyno taure, o visą šį gėrį reikėtų užkąsti baltom vynuogėm ir brie sūriu.

Taste it!
Daugiau šio ir įvairiausio kito gėrio galima rasti čia.

Beje, aš nuoširdžiai tikiuosi, kad Aurimas taip pat prisijungs prie šio blog’o redagavimo.

Respect.

Žagsėjimas (lot. singultus) - skrandžio motorikos sutrikimas, kai tuo pat metu ištinka diafragmos bei skrandžio spazminiai susitraukimai ir pro susiaurėjusį balso stygų plyšį skverbiasi oras. Žagsėjimui būdingas neurorefleksinis mechanizmas, nes nerviniai impulsai iš paveikto organo jaudina diafragminio nervo centrą. Žagsėjimą gali sukelti ir stemplės arba pleuros patologija arba tiesioginis diafragminio ar klajoklio nervo dirginimas.

Pagrindinės žagsėjimo priežastys yra šios:

• fiziologinės,
• neurogeninės,
• psichogeninės,
• periferinės,
• toksinės

ir kt.

Tai kogero pats netikėčiausias organizmo sutrikimas. Šiaip jau žmogus gali valdyti savo organizma, tik vat žagsėjimas be jokio perspėjimo užklumpa iš pasalų. Ir tai yra ganėtinai gėdinga. Nejaučiu pagarbos žagsintiems, jie tyčiojasi, tarsi norėtų kažką pasakyti, bet nesako, o tik įžeidžiai atlieka tam tikrus judesius. Net jei žmogus perdžia, jam galima atleisti, nes tai nutinka dėl pupų, kopūstų ar kitų priežasčių. Jis tai gali numatyti ir nujausti, dėl to viskas ok, juk gal specialiai tai daro, norėdamas pasirodyti, ar priminti apie save. Taip, kartais ir aš žagsiu, dėl to labai kompleksuoju ir keikiu save, o jei tai įvyksta viešoje vietoje dar pradedu ir persti, tarsi norėdamas nukreipti dėmesį nuo gėdingiausio, bei netikėčiausio sutrikimo žmonijos istorijoje.

Keletas nuotraukų, kaip atrodo Honk Kong’as įvairiu paros metu. Įdomu, ar kadanors mūsų sostinė taps panaši į tokį miestą?

Gražu?

Na, aš negaliu susitaikyti su tokiu nelietuvišku oru.

Iš pradžių TOKIA žiema mane džiugino, nes pastaruosius tris mėnesius buvo/yra neįprastai šilta, nėra sniego, nėra jokių speigų ir pan., o dėl to laisvai galima vaikščioti su lengvais sportbačiais ir nereikia šutinti kojų žieminėje avalynėje. Be to, rytais galiu sau leisti penkiomis minutėmis ilgiau lovoje pagulėti, nes nereikia šildyti ir valyti mašinos. Ir prie gero tikrai greitai priprantama, nes TOKIOS audros nesitikėjau bei labai pykau ant jos. Šiąnakt visos namo sienos braškėjo nuo vėjo, užmigt neleido. Didžiausias šokas ištiko išėjus ryte į kiemą. Visur kieme besimėtė kalėdinės eglutės, kurių šiukšlevežiai nespėjo po švenčių išvežti, šiukšlių maišai bei aišku pačios šiukšlės. Ir už tai reikia dėkoti audrai, kuri visas “tvarkingai” prie konteinerių sumestas šiukšles išmėtė po visą rajoną. Nemalonu, nors tai menkas nuostolis palyginus su tuo ką dar prikrėtė ši audra.

O kas dabar viską sutvarkys?

Viename Vilniaus senamiesčio name, tiksliau jo laiptinėje buvo pastebėtas įtartinas tipas. Jo vykdoma chuliganiška veikla pašiurpino kaimynus, tarp kurių, pasak jų pačių, yra nemažai ūsuotų. Taip pat bent jau trejetas gėjų porų. Savo plonais balseliai šaukė, o gležnomis rankelėmis mėgino sudrausminti piktąjį chuliganą. Tačiau veltui, jis atliko savo nešvarų darbą ir išėjo, nors visų siaubui žadėjo sugrįžti.

Pagaliau pavyko materializuoti ilgai galvoje besisukantį projektą - sukurti asmeninį internetinį dienoraštį/blogą. Neįsivaizduoju, kaip šis projektas tęsis, nežinau, ar turėsiu pakankamai jėgų reguliariai jį atnaujinti, neaišku, ar atsiras skaitytojų, o gal ne vienas aš pradėsiu redaguoti šį blog’ą, na, bet tai parodys laikas.

Apie ką čia bus rašoma? Savo subjektyvaus požiūrio blog’e stengsiuosi aprašyti visa, kas mane domina, kas gerai, o kas keistino. Esu visuomeninis žmogus, kuris stengiasi turėti savo asmeninę nuomonę apie dalykus, kurie vyksta aplinkui. Visuomet domėjausi muzika, naktiniu gyvenimu, reklama bei įvairiausiomis reklaminėmis akcijomis, tad šios temos tikrai bus aprašytos šiame blog’e. Be to, jau esu sukūręs atskirą skiltį, kuri vadinasi klaidos. Tai įvairiausios pastebėtos klaidos, kurias daro kiti, o visąlaik geriau mokintis ne iš savų, bet iš kitų klaidų.

Šiuo metu šis internetinis dienoraštis yra “pakabintas” prie socialinio - kultūrinio projekto “Boružėlių kerštas” internetinio puslapio. Taip kad dėkui Boružėms už palaikymą ir tikiuosi, kad kas nors iš Boružinų prisijungs prie šio blog’o redagavimo.
Šiam kartui tiek.

Pagarbiai, Povilas.