Subjektyvaus požiūrio blog’as

Nors nemokamo kopijavimo idėja yra pasiskolinta iš Japonų, bet verta didelių mano aplodismentų, nes pradėta įgyvendinti Lietuvoje. Nuo šiandienos reklamos agentūra “Advista” ir kopijavimo paslaugas teikianti kompanija “Copy Master” pradėjo teikti nemokamo kopijavimo paslaugas. Copy 4 free paslaugos principas paprastas: viename lapo puslapyje daroma kopija, o kitoje pusėje bus talpinama reklama. Visiškai nekeista, kad pirmasis tokios reklamos užsakovas yra “Omnitel” su savo Ežio brand’u. Manau, kad ši paslauga turės nemažą pasisekimą tarp tokios tikslinės grupės kaip studentai ir moksleiviai. Juk nemaža dalis moksleivijos ir studentijos naudojasi Ežio paslaugomis ir bendrauja sms’iniame pasaulyje, o dabar dar jiems Ežys pradės nemokamai kopijuoti konspektus, užrašus, namų darbų užduotis ir etc. Tokiu būdu tikrai bus sustiprinti satisfakcija Ežio brandu tarp daugelio jo vartotojų.

Taigi šiandien perskaitęs šią naujieną delfyje nubėgau į savo universiteto kioskelį nusikopijuoti keletą knygos puslapių. Kioskelis buvo apklijuotas nemokamo kopijavimo plakatais, skelbiančiais apie naująją akciją. Na, o kopijavimo paslaugas teikianti bendrovė galėjo pasirūpinti šiek tiek išvaizdesniais plakatais.

Norėjau pasižiūrėti, kaip veikia ši reklaminė kampanija. Ir pasirodo, jog veikia ir kopijuoja nemokamai, o vat koks vaizdas buvo antroje mano atšviesto lapo pusėje:

Kadangi aš apie šią akciją jau žinojau prieš ja pasinaudodamas, tai man didelio siurprizo neįvyko, tačiau reikėtų pamatyti mano bendramokslių pasitenkinimą, kurie nieko nežinodami apie šią akciją kažką kopijavosi ir gavo penkis lapus nemokamai. Beje, jie naudojasi Ežiu.

Šiaip idėja yra labai šauni, tačiau greitai ji nebeteks prasmės, jei bus daromos maksimaliai penkios kopijos. Studentai kasdien šviečiasi po keliasdešimt lapų ir tie penki nemokamai atšviesti puslapiai mažai ką tesutaupo. Mano manymu maksimalus nemokamų puslapių kiekis turėtų didėti, nes priklauso nuo reklaminės kampanijos biudžeto ir tokios kampanijos veiksmingumo. Ir kaip teigia “Copy master” ir “Advista”, tai susidaro įspūdis, jog jie sieks, kad ateityje nemokamų kopijų maksimalus kiekis būtų daug didesnis nei penki vienetai.

Šaunu, kai reklama skverbiasi į vis daugiau gyvenimo, verslo sričių ir tampa įvairesnė bei kūrybiškesnė. Tačiau ar neprieisime prie reklaminių absurdiškumų, kuriuos aprašė F. Beigbeder savo romane “14.99 euro“? Pavyzdžiui nemokamas telefonas ir nemokami skambučiai vartotojui suteikiami už tai, kad jis sutinka kas kažkiek laiko išklausyti reklaminį tekstą? O gal visi tokie reklaminiai originalumai ir reklamos gyvenimas visur ir visada tarp vartotojų yra mūsų neišvengiama ateitis?

Seniai taip ramiai leidau sekmadienio popietę: prie kompo ir prie kvailo teliko su keliais alaus bokalais. Ir vat belaukdamas “Grožio peilio” užmečiau akį į NML, o ten dalyvauja kažkoks Radžis ir Rūta. Na, apie tą kažkokį Radžį nesu nieko girdėjęs, apart to, kad jis iš “Kelias į trumpalaikes žvaigždes 2″. Manau, kad apie jį daug daugiau informacijos man suteiktų mano trylikametis pusbrolis, nes jis yra fanas numeris vienas visų realybės šou žvaigždžių. Svarbiausia tai, jog mano akys užkliuvo už Rūtos, kuri pasirodo visai neblogai dainuoja. Nors realiai moteriškaitė išgarsėjo šokiu, bet dainuoja tikrai pakankamai profesionaliai. Tačiau kodėl Radžis laiminėjo, kai aš žiūrėjau, negaliu suprasti. Nejaugi tik nieko nesuprantantys provincialai siuntinėja sms’us nekreipdami dėmesio į muzikos normalumą, bet juk jie tuos pačius sms’us siuntinėjo per šokių dešimtuką už Rūtą, it’s strange. O gal Rūta visada turi likti antra?
P.S. Rūtos Michael Jackson’o uniforma tinka jai puikiai!

Visai nelaiku atėjo žiema: batų žieminių neturiu, parduotuvėse jau pavasarinės kolekcijos, o sale’uose likę batų vienetai yra ugly ir visiškai nepatrauklūs, tad belieka vaikščioti su kedukais arba su žieminiais batais, kurie pirkti prieš gerus 3 sezonus. Žieminiai rūbai negražūs ir sunkūs, tad nešioju rudeninius ir dėl to slogą pasigavau bei šiandien jau gerklę skaudėt pradeda. Na, aš puikiai suvokiu, jog dėl to pats kaltas esu, bet nuo šio suvokimo šilčiau nepasidaro. O blogiausia buvo penktadienį, kai šiaip ne taip prisiverčiau atsikelti į pirmą paskaitą, tačiau mašina nerodė jokių gyvybės ženklų (ir vėl dėl beprotiško šalčio), o laiko buvo likę per mažai, kad spėčiau visuomeniniu transportu nuvykti iki savo universiteto. Labai keistas jausmas, kai grįžti namo 7:40 ryte :) brrr

Noriu pavasario, noriu, kad oras kvepėtų, noriu pirmų saulės spindulių, kai gamta pribunda ir lenda lauk iš savo žieminio kiauto, noriu noriu ir greitai!

Prieš pusantro mėnesio apsipirkau eBay‘uje. Pirkau Walter’io Yetnikoff’o knygą “Howling at The Moon“, nes labiau apsimokėjo iš Kanados atsishippinti, nei nueiti į “Baltų lankų” knygyną ir permokėti gerą dešimtį litų, be to, pasirodė įdomiau tokiu būdu įsigyti prekę. Tačiau pinigėliai seniausiai per PayPal nuo mano kraditinės kortelės nuskaičiuoti, bet pirkinys niekaip nepasiekia manęs. Nežinau ant ko pykti: ant Lietuvos pašto, ant tolimo atstumo, ar ant kokio kaimyno, kuris ištuštino mano nesaugomą pašto dėžutę. Bėdelė.

Spėju teks apsilankyti artimiausiame pašto skyriuje ir pasidomėti, kur mano knyga.

Nei iš šio, nei iš to man tai asocijuojasi su pragaru. Na, nevisiškai, tačiau atėjus i maisto prekių parduotuvę pasijaučiau lyg ten, kur savo pomirtinį gyvenimą leis V. Uspaskich, grupė “Dinamika”, P. Hilton ir kiti nesusipratimai. Krepšelis maistui susidėti raudonas (atleistina, nes jis toks kasdieną), keisti užrašai skatinantys meilę taip pat. Raudoni net darbo liaudies veidai, tikriausiai dėl skubėjimo pirkti meilę viena forma, o už tai gauti kita :) Pragariškas karštis apsupo mane, na apsupo vaikai, diedai ir bobos, mėgindami kuo greičiau pasiimti meilę, kad ir kokia jos išraiška besivoliotų vitrinose. Mokyklinio amžiaus padarai griebia pirmas pastebėtas atvirutes ir bėga į kasą, po to bėga namo, vėliau bėga dar kur nors, galiausiai tuščiai ir gėdingai nugyvena savo gyvenimą. Nekenčiu pirktinių atviručių, tol kol turėsiu rankas pats jas gaminsiu, pažadu. Viena sena moteris, labai sena moteris, nors ne, nesvarbu. Taigi, mylėkime kiekvieną dieną, kiekvieną naktį, akimirką, sekundę, bla, bla, pam param ir t.t. Beje, didžioji visuomenės dalis tikriausiai apskritai nežino, kas tai per diena, kodėl ji būtent taip vadinasi ir pan. Valentinas, amžiną jam atilsį, kogero ne taip visa tai įsivaizdavo. Tikros meilės visiems linkiu, o tą kuri parduotuvėje palikime tiems, kam to pakanka. Visokių žmonių yra,tokių, kurie gal net savo guminei draugei piršis šį vakarą :)

Šis žurnalas, o tiksliau Nemokama tiesa apie kas kur kada, visada mane žavėjo. Tai yra bene skaitomiausias ir labiausiai laukiamas mėnraštis. O vat dabar pasirodo, jog turėsime ir pravda blogą priešakyje su Višinskiu. Pirmuosius žingsnius galima rasti pravda.lt
Sveikinimai!

P.S. Paskutinio mėnesio pravda niekaip man į rankas nepakliuvo jau kuris laikas, tiksliau iki šiandienos. Įprastai pravdą galima rasti kokiame nors kabake, bet šiandien ji voliojosi tiosiog po kojomis Pilies gatvėje, tiesiogine ta žodžio prasme. Nesu įpratęs rinktis daiktų, besimėtančių gatvėje, tačiau šią pravdą išgelbėjau ir priglaudžiau pas save į šiltus namus. Mano pravda atrodė taip:

O iš arčiau vat taip:

Visai naujutėlė, nevartyta, spaustuvės dažais dar kvepianti.

Šeštadienį visiškai netikėtai prie RIMI nuleido automobilio padangą. Ir lyg to būtų negana dar raktas rato atsukimui pasirodė esantis netinkamas, tuomet gelbėjimo ranką ištiesė šalimais esanti parduotuvė ir ten atstovėjus ilgą eilę bei sumokėjus 11 Lt, rankoje laikiau naujutėlį universalų ratų atsukimo mechanizmą. Bet bėdoms galo dar nesimatė, nes pakeitus ratą, pasirodė, jog naujasis buvo irgi be oro. Bet po keletos tylių keiksmažodžių pavyko išspręsti ir šią dilemą, o vakare jau buvo planuojama kelionė į Druskininkus, į grupės Gravel koncertą - gaila, bet planai pasikeitė ir nenuvykom. Saulėtą sekmadienio popietę netyčia buvau užsukęs į Norfą XXL ir joje esantis salonas mane “sužavėjo” savo stilinga marketingine akcija.

Be to, Norfoje radau itin įdomių prezervatyvų: “United Colors of Benetton” ženklu pažymėtų latekso produktų. Na, klausimas, kokia originali jų prigimtis, bet brandas labai panašus. Prezervatyvai atrodo vat taip:

Net ant pačių prezervatyvų pakelių puikuojasi United Colors of Benetton užrašas. Taigi šiandien sužinojau, jog šiuo ženklu ne tik rūbai kuriami. Jei kam įdomu, tai tokų prezervatyvų pakuotės kaina 1,99 Lt (su NORFA nuolaidų kortele 0,99 Lt).

Neįtikėtina ir neįmanoma idėja, bet senatorius Carl Kruger inicijuoja įstatymo projektą, kuris uždraustų New York’o gatvėse naudotis MP3 grotuvais, tokiais kaip iPod. Apie šį gan juokingą ir, mano nuomone, nelabai realų pasiūlymą rašoma čia ir čia.

Manau, jog tai labai utopiška idėja ir neįsivaizduoju, kaip ją praktiškai reikėtų realizuoti. Juk tokiu atveju tektų uždrausti naudojimąsi mobiliaisiais telefonais taip pat, nes ir jie blaško dėmesį pereinant per gatvę, bei juose irgi yra integruotas Mp3 player’is. Be to, abejoju, ar amerikietis/New York’ietis sutiktų atsisakyti iPod’o, kuris yra nepakeičiamas ir būtinas kiekvienam iš jų. Įdomu, kaip šis sumąnymas pasibaigs, bet visko gali būti - juk Amerika stebuklų kraštas, ten net alkoholis buvo uždraustas. :)

Štai blogas.lt su partneriais bei pakankamai rimtais rėmėjais organizuoja Lietuvos blogerių konferenciją 2007, tiksliau pirmąją Lietuvos blogerių konferenciją. Nors savęs nevadinu (ir tikrai toks nesu) tikras blogeris, bet ši idėja yra labai įdomi ir sveikintina, nes blog’ai yra pakankamai naujas produktas, bet labai išpopuliarėjęs ir giliai įsišaknijęs. Tikrai nemažo susidomėjimo blog’ai susilaukia ir Lietuvoje. Netgi didžiosios žiniasklaidos priemonės (laikraščiai, naujienų portalai) kai kuriuos straipsnius rašo blogerių išsakytų idėjų įkvėpti ar netgi dažnai būna perspausdinamas visas blogerio post’as straipsnyje. Blog’ai leidžia kiekvienam asmeniui patapti autoriumi, skleidžiančiam savo mintis, idėjas, požiūrį, etc.

Tikiu, jog blog’ai tampa/taps naujosios XXI a. kartos žiniasklaidos priemone. Todėl tokios konferencijos kaip ši yra itin reikalingos ir, manau, jog labai naudingos.

Visa informacija, susijusi su šia konferencija, yra platinama čia! Tikimės, jog mūsų Boružėliškam blog’ui pavyks nuvykti į šią konferenciją.

Vienas netikslus posūkis ir tu gali atsidurti Klaipėdoje. Gal ir gerai, tačiau jei nesi to suplanavęs ir skubi į kitą miestą, ne. Būtent taip man ir nutiko. Pasipiktinau po 10 km., kad nėra kur apsisukti, po 20 km. kad nėra kur apsisukti, pakeisti krypties nepavyko dar kelias dešimtis kilometrų. Tokia tad mūsų puikioji autostrada. Galiausiai kantrybė baigėsi ir didvyriškai buvo pažeistos kelių eismo taisyklės. T.y. važiuota atbulomis, bei didžiausias pažeidimas - savavališkas pervažiavimas, kertant snieguotą žolę. Ech :) Tiesa, pati autostrada nuvalyta nepriekaištingai.

Taigi, jei norite netikėtai aplankyti žemaitiškuosius kraštus - būkite išsiblaškę kelyje.