
Kurį laiką buvau dingęs iš blog’o eterio, net nežinau kodėl, tiosiog tingėjau dalintis mintimis, tingėjau jas rašyti, o per šį laiką ir sesija po truputėlį atkulniavo, ir darbe naujų žmonių priėmė, kuriuos dabar tenka apmokinti bei jų klaidas taisyti, ir oras pagerėjo, ir t.t.
Šiandien užsikabinau už straipsnio apie anglišką policiją, kurią, kiek supratau, parašė išeivis iš Lietuvos. Visi protingi žmonės supranta, jog gyvename Lietuvoje, kurioje yra savitos taisyklės ir savitos keistianybės, bet mes juk esame prie to pripratę. Visą laiką kažkaip juokingai atrodo, kai bandoma lyginti kokią Lietuvą su UK ar JAV, juk musų valstybėlė yra visai kitų šaknų, kitų papročių, kitaip susiformavus ir čia gyvena kitoki žmonės, be to, reikia nepamiršti SSSR sąjungos įtakos, beje, ši įtaka, mano akimis, yra bene didžiausia trukdis, norint tapti vakarų valstybe. Bet šitam post’e ne apie Lietuvos istoriją ir susiformavimo priežastis, o noriu pasidalinti patirtimi apie mano susidūrimą su mūsų policininkais. Situacija buvo tokia:
Važiavau Vilniuje Geležinio vilko gatvės pradžia link baltupių (ten leistinas greitis 60km/h), na, neslėpsiu, aš visada ten viršinu greitį, ir mano spidometras rodė beveik 80 km/h greitį ir štai kur buvę, kur nebuvę pasirodo pareigūnai, važiuojantys man už nugaros be švyturėlių, o tik įjungia išjungia ilgas šviesas (kiek supratau, tai jie pageidavo, kad pasitraukčiau iš jų kelio), aš aišku traukiuosi ir jie nuskuodžia nemažesniu kaip 100 km/h greičiu. Mane labai nustebina toks elgesys, juk jei būtų darbinis reikalas, leidžiantis jiems viršinti leistiną greitį, jie turėtų įsijungti švyturėlius, bet čia jų nebuvo. Aš truputį susierzinęs, paskambinu 112, tie man liepia skambinti į vyriausią komisariatą ar pan., na, o ten mane išvadina debilu, nesuprantančiu, kad pareigūnai SKUBA!!! Įdomu, ar kai mane sustabdys ir klaus, kodėl viršiju greitį, mano pasiteisinimas, jog skubu, sušvelnins pareigų norą mane bausti ar kyšio reikaluti???