Subjektyvaus požiūrio blog’as

Internetiniame TIME protale mano akį užkliudė fotosesija apie mobiliųjų telefonų evoliuciją. Visai įdomu. Siūlau užmesti akį.

Vat šitas telefonas man primena Santų Barbarų laikus ir šiaip visus kitus kovinius ar nekovinius veiksmo filmus sukurtus per aštuntą dešimtmetį. Netgi būtų miela gauti tokį telefoną ir pabandyti juo naudotis, manau, jog labai greitai pavargčiau tąsydamasis tokį svorį.

Šioje nuotraukoje, darytoje 1972 metais, modelis pozuoja su sunkiasvoriu mobiliaku telekomunikacijų parodoje. Šis įrenginys man labaiu panašėja į šiuolaikinius arba bent devinto dešimtmečio laikų karininkų nešiojamus radijo įrenginius.

Daugiau fotomedžiagos apie telefonų evoliuciją čia.

Labai netikėta. Palikęs savo autotransporto priemonę sausoje, iš pažiūros lygioje vietoje, suradau štai ką :) Sušlapau visiškai, bet buvo smagu :)

Baisingai nesmagu, blog’as visiškai apleistas iš mano pusės. Prieš kelias savaites dėl visko kalta buvo sesija, tačiau dabar nebeliko svarių argumentų tingėjimui :) Na, nebent PS2, geras oras, naujas naminis gyvūnas Degu, ar dar kas nors.  Štai, dabar, daugelis žmonių švenčia Jonines. Man nesinori švesti, nei aš esu Jonas, nei mano tėtė Jonas, nei mano mama Jonas, apskritai nepažįstu jokio Jono. Geriau švesti tiesiog, be preteksto ir dažnai. Švesti - nebūtinai nusigerti iki žemės graibymo.

Taigi, pasibaigus tylos periodui, atgaivinkime blog’a. Mukai, jei skaitysi, parasyk savo įspūdžius iš svetimų kraštų, būtų įdomu :)

Čia aš su įsūniu. Berniukui darėme apipjaustyma ir eidami namo užsukome nusifotografuoti.

Teko pabūti pakankamai kaimiškam baliui, kuris vyko su gitarom, akardijonu, smuiku, kanklėm bei nesąmoningai dideliais kiekiais alkoholio ir naminio vynelio vartojimu. Esu iš Dzūkijos kraštų, tad yra tekę paragauti tikro dzūkiško naminio gėrimuko, tačiau apie naminį vynelį nebuvau girdėjęs, juolab negalėjau įsivaizduoti kaip toks naminio vyno ”fabrikėlis” gali atrodyti.

Šitas vynelis ypatingas tuo, jog pakankamai saldus, geriasi kaip sultys ar koks kompotas, tačiau yra apie 20 laipsnių stiprumo, tad “kerta” per galvą irgi neblogai.

P.S. Gavau lauktuvėm porą litrų šio stebuklo, tad dabar namie karts nuo karto pagurkšnoju.

P.S.S. Namų ir fabrikėlio šeimininkai nenorėjo atskleisti recepto ir gamybos paslapčių, tačiau informavo, jog artėja naujas derlius ir greitai bus naujo vynelio :)

Ilgai lauktos ir pagaliau sulauktos vasaros mokslo atostogos jau prasidėjo. Sesija baigėsi, netgi ganėtinai sėkmingai :) Galite mane pasveikinti.

Vat čia visai neseniai su kolega Simonu bei savom moterom buvom išvykę į gamtą su palapinėm: norėjom pailsėti nuo betono kvapo. Nusprendėm važiuoti link Molėtų ir iš anksto nežinodami savo dislokacijos vietos ieškotis kokio rojaus kampelio jau nuvykus. Daugiau NIEKADA taip nesielgsiu, nes neįmanoma rasti neužimtos normalios vietos, na, o jei kokia paežerė ir atsiranda, kurioje būtų galima įsitaisyti, tai kaimynų auksinės grandinės ir rusiška muzika, girdima per kilometro atstumą, atbaido nuo tokių minčių. Visa laimė, kad yra mokami kempingai, žmonės, kurie tuo užsiima ir maloniai priima, o susimokėti 10 litukų tikrai nėra skausminga. Tad niekam niekada nelinkiu važiuoti į kažkokias nemokamas poilsiavietes, nes benzinas, kuris yra išdeginamas beieškant pakrantės, atsieina brangiau, nei reikia susimokėti už kampingą.

Čia vat Simono kaip kaskadininko pasirodymas :)

O čia prisiminimui, kad mūsų gamta labai graži.

Toliau tęsiame vieną bjauriausių išbandymų kelių - sesiją. Pakolkas neblogai judame į priekį ir jau beliko tik vienas egzaminas ir kursinį apsiginti. Kaip bebūtų- kamuoja keistas jausmas, kol visoki mokslai smegenis griaužia, atrodo, jog vasara neprasidėjusi, nes bent man vasara asociajuojasi su tam tikromis atostogomis, o dabar kai įtemptas sesijos grafikas ir dar darbas iš paskos seka, atrodo, jog šiuo metu nėra vasaros, tiesiog tik šiltas oras.

 Taigi labai laukiu vasaros :)