Subjektyvaus požiūrio blog’as

Esu išeivis iš Dzūkijos sostinės, kuris dėl noro mokintis persikėlė į didmiestį. Dėl laiko stokos tikrai nedažnai grįžtu namo į tėviškę, bet kažkaip vis dar rūpi Alytaus miesto likimas. Aišku domiuosi “Alytaus tekstilės” problemomis, tačiau šiuo įrašu norėčiau palinkėti stiprybės radijo stoties Fm99 komandai, kuri šiuo metu negali tęsti transliacijos fm bangomis, nes pagrindinis radijo siųstuvas stovi nuomojamose “Alytaus tekstilės” patalpose, kuriose šiuo metu yra atjungta elektra, dėl “Alytaus tekstilės” įsiskolinimų.

Apskritai tokiam mažam mieste kaip Alytus radijo stotis Fm99 yra vienas pagrindinių kultūros židinių, kur jaunas žmogus gali rasti vietą, kurioje daug išmoks. Čia jam bus suteikta galimybė save kūrybiškai išreikšti (pripažinkime - paaugliui saviraiška yra būtina, o socialiai vertinga saviraiška visada yra sveikintina). Mano gyvenimas Alytaus mieste buvo daug kuo susijęs su šia radijo stotimi ir daug ko išmokė, daug paramos ir suvokimo, kas yra kas, davė.

P.S. Netgi nebūtų tokio kultūrinio socialinio projekto kaip “Boružėlių kerštas”, jei Fm99 vadovas nebūtų mumis pasitikėjęs bei suteikęs keleto valandų eterio laiko, kurio metu mes galėjome groti pagal mūsų skonį suprantamą muziką, kalbėti apie tai, kas mums rūpėjo ir kas buvo įdomu.

Respect.

Vakar vakare buvome naujausiame Tarantino filme: “Death proof”. Dar prieš eidamas į šį kiną buvau prisiklausęs itin gerų atsiliepimų iš draugų ir, tiesą sakant, filmas yra vienas geriausių pastaruoju metu mano matytų. Tarantino super gerai nufilmavęs scenas, dialogus ir siužetą sudėliojęs. Taigi jei kam patinka gražios panos, nelėkštas siužetas, superinė muzika, tikrai solidžios mašinos ir judantis veiksmas, rekomenduoju nueiti ir pasižiūrėti.

O soundtrack’as šiandien visą dieną sukasi ir itin malonu, kai melodijos primena tam tikras tikrai vertas dėmesio filmo vietas.

Seniai norėjau įsigyti mobilųjį internetą, tačiau nebuvo reikiamybės, nes namie internetą kaip ir turiu, o mokėti papildomai 100 Lt neapsimokėjo. Tačiau dabar dėkui žmogui, kuris man suorganizavo Omnitel Connect paslaugą ir be jokių mokesčių.

Taigi dabar galėsiu neblogai išsibandyti kaip veikia, kokie greičiai įvairiose vietovėse. Be to, tikiuosi greitu metu pasiskolinti Bitės siūlomą analogišką paslaugą bei jos veikimo kokybę palyginti su turimu Omnitel mobiliuoju internetu, o viską apibendrinęs pabandysiu papostinti į blog’ą. Tai bus nebloga galimybė atsakyti į pastarąjį pusmetį mano galvą kvaršinantį klausimą, ar apsimoka keisti turimą fiksuotą internetą namuose į mobiliųjų operatorių siūlomas mobiliojo interneto paslaugas.

Kelionė į Aerosmith’ų koncertą buvo suplanuota jau nuo Velykų ir bilietai ramiai gulėjo namuose. Džiūgauju, jog nepasidaviau kurį laiką kamavusiai minčiai atšaukti šią kelionę dėl tam tikrų priežasčių. Taigi antradienį per pietus netikėtai prisijungus ketvirtam asmeniui prie mūsų kompanijos, ekspromtu suorganizavus jam bilietą į koncertą, išjudėjome link broliukų latvių. Kelionė su linksma kompanija neprailgo (tik tualeto ieškojimas pakeliui erzino, nes, pasirodo, degalinę surasti nėra taip lengva) ir po gerų trijų valandų jau buvome Latvijoje. Truputį pablūdijome po Rygos senamiestį, “šauniajame” McDonald’e papietavome (beje, kainos mažesnės nei Lietuvoje ir interjeras atnaujintas, ko vis niekaip nesulaukiame Lietuvoje).

Koncertą apšildė kažkokios Estų ir Suomių (jei neklystu) roko grupės, kaip bebūtų toks kietas rokas tikrai ne man, tad kai 21:30 Aerosmithai pradėjo savo pasirodymą, mano ausims buvo nemenkas palengvėjimas ir širpuliukai pradėjo bėgioti per kūną. Grupės nariai tikrai nepanašūs į asmenis virš 50 metų. Steve Tayler kaip visada paliko įspūdį dėl savo aprangos (vis dėlto šis vyrukas turi 25proc indėnų kraujo). Labai buvo keista, jog Aerosmith’ai savo žinomiausias dainas išgrojo pačioje pradžioje, kai, manau, publika dar tam nebuvo pasiruošusi. Apskritai tai publika labai prasta, kuriai labiau rūpėjo neskanus alus (eilė buvo nusidriekusi per pusę stadiono), nei muzika. Daug žmonių atvyko vien pasirodyti prieš kitus ar užsidėti kažkokį kažkur pliusiuką, jog jie buvo šiame koncerte. O apie lietuvių elgesį geriau visai patylėti, nes gėda būti iš Lietuvos dėl savo tautiečių elgesio, kurie prisigėrę/neprisigėrę nežinia kaip elgiasi. Grupė atgrojo apie pusantros valandos. Buvau vienu metu sunerimęs, jog laukiamo walk this way gabalo nebesugros, tačiau tai buvo puiki paskutinė daina. Tikiu, jog jei publika būtų buvusi bent kiek aktyvesni ir entuziastiškesnė, Aerosmith’ai būtų pakartoję dar porą dainų, tačiau, kaip jau minėjau, publika nelabai stengėsi. Mūsų ketvertas kelionės metu išmokęs keletos dainų žodžius kartu su Steve’u dainavo “Dream on” bei keletą kitų dainų.

Asmeniškai aš dedu pliusiuką šitam koncertui ir šiai grupei už pasirodymą. Koncertas turėjo savų pliusų ir savų minusų (pvz neveikiantis ekranas, nesusipratusi publika), bet reikia nepamiršti, jog Aerosmith’ai yra rock ar net rock’n'roll grupė, kuriai tikrai nėra būdingas anekdotų pasakojimas tarp dainų. Lyginti su pernai metais matytu Robbie Williams koncertu yra labai sunku, nes tai visiškai skirtingų kartų, stiliaus ir epochos atlikėjai, nors Robbis savo žavesiu labiau sužavėjo.

Pavogiau keletą fotkių iš delfi.lt, nes man pikti apsauginiai neleido įsinešti fotiko:

P.S. Gailėkitės, kurie atmetėte mano pasiūlymą kartu vykti :p

Buvo daug minčių atšaukti šią nuo Velykų suplanuotą kelionę į Aerosmithų koncertą, bet viskas pasisuko tinkama vaga ir dabar kraunamės daiktus, paimame fotoaparatą, susikonfiguruojam navigaciją, įsirašome keletą Aerosmithų dainų, kad pakeliui spėtume keletos dainų žodžius išmokti ir jau šįvakar pamatysime vieną iš grupių, kuri yra mano must see sąraše.

:P