Subjektyvaus požiūrio blog’as

Trumpas reportas, kas ivyko ir kas dar turetu ivykti per sia savaite:

6dieni labai fainai pagerem pas Svedus sveciuose. Is pirmo zvilgsnio uzejus i namus jauciasi, kad tie namai yra svedu - buto ieskojo labai ilgai, bet issirinko ganetinai prabangius apartamentys. Sitas balius gerai parode, kokie mes esame panasus su Svedais ir kitais skandinavais kulturine prasme, pvz.: Magnus paskambino man ir pakviete atvykti i baliu apie 8-9 val. vakaro ir ta pati laika nurode visiems, galiausiai mes su Ruta atvarem 9 val., o visi kiti atvare 11-12 val. nakties, puikus punktualumas :))) Bet kazkaip cia visiems normalu. Jei dar kam nors neuzknise mano baliu nuotraukos, tai galite zvilgtelti cia: www.shootmebaby.com/Magnus_party

7dienis buvo mirus diena, nes reikejo pagiriotis.

Savaites darbo dienomis mokinomes arba bent jau bandeme mokintis. Siaip parasem didziaja dali rasto darbu, beliko tik uzbaigti - o tai uztruks maximum pora dieneliu.

Rytoj turime didele diena: telekomunikaciju egzaminas ir Rutos gimtadienis, tad jau teks kazka malonaus ir idomaus veikti.

Savaitgali skrendam i Barcelona, - busime tris dienas (dvi naktis), ilsesimes nuo portugalisko poilsio :), fotografuosime ir siaip bandysime pazindintis su miestu.

Lisabonoje studijuodamas nerealiai prapleciau savo akirati telecomunikaciju srityje. Nuo mazumos mane domino visokiausiu Omnitel’iu pasiulymai, korinis rysys, tais laikais GPRS’as ir pan dalykeliai. Telekomunikacijas man deste du destytojai: moteris Margarida (didziausio Portugalijos operatoriaus, naturalaus monopolisto aka lietuvisko Teo, Lt senior laweyr) ir Jao - sitas bicas tai visai nerealus, kokiu 50 metu, ekonomikos ir teises mokslu daktaras, buves ANACOM’o (lietuviskas atitikmuo yra Rysiu Regulavimo Tarnyba) pirmininkas bei is jo pasisakymu galima suprasti, kad keleta metu buvo kazkokios telecommunications asociacijos ar tarnybos pirmininkas Sveicarijoje, Angoloje ir dar ten kazkur.

Sito bico paskaitos buvo nerealiausios ir idomiausios (nepraleidau nei vienos, nors tekdavo keltis 7h ryto). Viskas labai nuosekliai, bet pilnai ir aiskiai isdestydavo. Pradedant nuo teorijos, teorijos istorijos, problemos istorijos iki sprendimo variantu bei paties sprendimo, o galiausiai dar ispyzdavodavo ir ta sprendima. Aisku viskas protingai pasveriant pliusus ir minusus. Jau pries eidamas i paskaitas isivaizdavau, kad apie elektroninius rysius biski daugiau raukiu nei statistinis lietuvis, bet ismokti buvo ka ir dar ohoho kiek daug yra. Labai daug buvo kalbama apie fiksuota rysi, apie jo liberalizacija bei tos liberalizacijos pasiekimus (Portugalijoje sia fix rysio liberalizacija jie vertina nepavykusia, nors ju formal monopolist’as turi 75% market share’o, tai ka jau kalbet apie Lietuva, kur, jei neklystu, Teo Lt turi daugiau nei 95% - mano buve bendradarbiai komentaruose pataisys mane del sio skaiciuko, jei as klystu). Fiksuotas rysys yra zymiai sudetingesnis, nei mobilusis rysys, tiek reguliacine, tiek suvokimo prasme (apie technine nelabai ka galiu pasakyti).

Daugiausia per paskaitas buvo kalbama apie fix rysi, taciau buvo paliesta ir mobiliuju, kabeliniu, visokiausiu kitokiausiu interneto provide’eriu topic’ai. Buvo kalbama ir apie MVNO (Mobile Virtual Network Provider aka lietuviski Eurocom’ai, Teledom’os), ismokino, kaip tinkamai reikia skaiciuoti operatoriaus pelna, atsizvelgiant i investicijas, kaip tikrinti, ar operatorius yra efficient, jei ne, kokie pirmi veiksmai ji tokiu padaryt ir dar daug kitu dalyku. Apie tai kada nors veliau.

Vakaru europieciai labai keike sias paskaitas bei dalyka (manau todel, kad nebuvo jokio sudo malimo ir buvo destoma rimtai) ir labai keitesi publika. T.y. is pradziu buvo daug uzsirasiusiu i paskaitas, bet veliau nemazai atsisake,- dauguma, su kuriais as kalbejau, argumentavo, kad zoskai nuobodzios ir sunkios paskaitos. Man ju nesuprasti ;))

Penktadieni egzas rastu, o kazkada gruodi bus antra egzo dalis - t.y. egzas zodziu pas ta destytoja, kuris man patiko. Idomu, ar nesuges mano nuomone apie ji?

Apibendrinant galiu pasakyti, kad sios telecommunications paskaitos buvo destomos tokiu rimtumu ir intensyvumu, kaip Lietuvoje buvo destoma civiline teise - siu dalyku dydziai, apreptis ir rimtumas yra nesulyginami. Bet abiejuose dalykuose destytojai buvo asmenybes - civiline teise Lietuvoje deste dar mano mamos kazkada buves destytojas V. Pakalniškis, kuris pora kartu teisingumo ministru buvo, pakankamai arogantiskas, bet nerealiai protingas bicas (jei as buciau toks protingas kaip jis, buciau dar labiau pasikeles). Kai Lt turejau elektroniniu rysiu kazkokias paskaitas, tai dbr nieko nebeatsimenu ir manau, kad nieko neismokau, del blogu destytoju, o tuo paciu ir studentu, bei savo paties poziurio.

P.S. Nevarau ant lietuvisku mokslu, nes pasiziurejus, kiek daug sudo mala visi vakaru europieciai, tai net keista, kaip jie apskritai ka nors supranta. Cia irgi buvo prastu destytoju bei dalyku, tiesiog dziaugiuosi, kai mokslo dalyka idomiu padaro destytojo asmenybe, jo sugebejimas isdestyti ir atsidavimas destytojo darbui.

Pastaraja savaite nieko gero nevyko, tad nieko ir nerasiau. Atejo tas bjaurusis metas, kai reikia mokintis, rasyti darbus, atsiskaitymus ir pan., so ateinancios dvi savaites bus neidomios.

Su motera pasitare nusprendeme, kad vienos didesnes keliones (t.y. trip’o i Maroka) per puse metu neuztenka ir kad reikia pasinaudoti proga ir nuvaryti dar kur nors. So siu minciu pasekoje lapkricio 22 diena varome i Barcelona. Radome pigius lektuvu bilietus, viesbuteli kazkoki, isikurusi ale raudonuju zibintu kvartale, kur moteriskaites dirba seniausia profesija  - ale uztat kainuja viesbutis papigiai ir yra paciam miesto centre. O po keliones i maroka, manau, jau joks blogu blogiausias viesbutis nebenustebins, nes tokiu skyliu europoje tiesiog negali buti, kokiose mes miegojome Maroke.

Beje, biski po laiko, bet Amerike pavare neblogai uzbalsuodama uz Obama. Net nebeidomu ziureti visu CNN, nes pastaraja savaite kalbama vien tik apie Obama, - gerai bicas suzavejo Amerika ir visa likusi pasauli.

Radau viena Maroko fotke, kuri man pasirode atspindinti zoskai sudetinga gyvenima kai kuriu zmoniu. Nuotrauka daryta nakti su zoskai dideliu jautrumu, tai noise’o daug - bet tai nuotraukai suteikia papildoma emocija.

Watch it:

Su Rutele susiplanavom kelione i Maroka. Susideliojom labai taupu biudzeta ir nusprendem varyti i Marocca 10-12 dienu. Taciau vkr vakare paaiskejo, kad pas juos, musulmonus, nuo rugsejo 2 d. prasideda ramadanas, laikotarpis, kai xebra dienos metu nevalgo ir siaip viskas apmirsta.

Taigi buvome biski sudvejoje, ar verta vaziuoti. Bet internete pasiskaicius keleta atsiliepimu, pagalvojus, kad tai gali buti visai idomi ir kitokia patirtis bei pamatymas salies, esame beveik pasiryze ryt ryte isvaryti i Maroka.

So apie 12 dienu nieko nerasysiu, telefonu busiu nepasiekiamas, nes abejoju, ar portugaliskas ezys veiks uzsienyje ir pan.

So atostogos, o po to bus milijonas nuotrauku bei ispudziu.

P.S. Siaip yra dar nemaza galimybe, kad siandien apsigalvosime, so, tuomet, varysime paklaidzioti po Portugalija. ;))

It’s too fun to be free.

Vakar nakti isbandeme Lisboa’s naktini gyvenima. Na, ir visai neblogas, bet viskas nuo pradziu.

Mes i povakare isvarem i miesta biski paslampineti po mazesnes gatveles, labiau susipazinti su miestu ir po to nakti paieskoti, kur pasitusinti, pagerti ir pan. Su sia intencija besibastydami po miesta ieskojome, kur butu galima pavalgyt - labai downtown’o nuosalyje ir kazkokiame kampe radome kabacioka su zoskai keistu ir juokingu padaveju, kuriam apie 50 metu ir kurio bajeriai buvo visiskai ciudni ir kartais nelabai juokingi. Pvz.: paprasius atnesti pelenine, jis paklause didele ar maza, mes jam atsake, kad atnestu didele, o jis atreze, jog jei jums reikia dideles, tai nuorukas meskite ant gatves. ;) Veliau aisku atnese pelenine, bet kai mes pavalgem, jis paeme ta pelenine, nuejo uz kampo ir visus bekus ismete ant gatves. :)))) Visiskai nuciuozes bicas, nors ten buvo labai normalus kabakas, su normaliomis, o gal net ir didokomis, kainomis. Simai, Tau jo humoras turetu patikti.

Pavalge, biskeli alucio atsigere ir pazvenge is padavejo nuvarem ieskoti linksmybiu. Verta pamineti, kad Lisabonoje yra leidziame gatvese gerti alkoholi, tai yra nusiperki alaus buteli, zygiuoji sau gatve ir jokiu  parkiu. Tai mes naudodamiesi siuo privalumu, nusipirkome bambali (2l) alaus ir eidami ratuku geriame - visiskai kaip jaunysteje. Biski buvo geda, bet idomu, nes to nedares jau kokius 4 metus.

Taip is leto nusigabenome iki vieno Lisabonos centro rajono - Baixa-alto. Tame rajone mes buvome dienos metu, biski dairemis kokiu nuomojamu butu, bet ilinde giliau i rajona, pagalvojome, kad cia gyventi gali buti nesaugu. Nes daug mazu ir siauru gatveliu, namu fasadai visi apipaisyti ivairiausiomis spalvomis, hipiniais uzrasais ir pan. Vaikscioja susisuke 50eciai, kurie tai be kojos, tai trajnojos prisigere, na, kazkokia vilnietiska krasnuxa, tik labiau stilinga ir tokia labiau smirdanti bei paciam miesto centre. Tose gatvelese parduotuviu beveik nera, tik radau viena labai idomia ploksteliu parduotuve, kas mane ziauriai teigiamai nustebino. So, nakti atvyke i ta Baixa-alto rajono centrine gatve nieko nauja nepamateme - tiesiog keliasdesimt turistu slampinejanciu, keletas vietines pagerusios, linksai ir grasiai plepancios faunos bei kazkodel milijonas taxu. Taciau kai ilindome i tas “krasnuxines” gatveles, pamateme tikra gyvenima. Kas desimt metru po bara, kur pagrindiniai gerimai yra mojito, cuba libre ir kiti kokteiliai, kainos nuo 3 iki 4 euru uz kokteili. Zmoniu kiekis nenusakomai didelis, kartais net neimanoma praeiti per zmoniu spustis ir visi visi geria lauke. Reliai veiksmas atrodo taip: uzeini i bara, nusiperki kokteili, kuri tau padaro i plastmasine alaus taure, (nelabai estetiska, bet juk turinys tos taures toks pats) ir nesiesi ja i lauka, bendrauji su draugais, vaikscioji ir vartoji alkoholi. Kai kuriuose kabakuose matesi, kad net sokiai vyksta. Tai mes is leto ir pradejom vartoti tuos kokteiliukus bei laukti, kol atvaziuos daugiau musu kompanijos. Sulaukus belgo ir prancuzo netiketai atrodome bariuka, kuriame galima isigyti GRAND kokteili, tai yra 500ml kokteilis. Situacija tokia, gali pirkti maza, kuris yra 330ml uz 3,5e arba dideli uz 4e. Aisku pasirinkome didelius - dar niekada gyvenime nesu mates, kad kas nors piltu toki kieki romo i mojito kokteili. Barmenas is akies pyle - uzverte buteli, kuri laika taip uzversta palaike ir nerealiai skanu, bet stiproka kokteili padare. :)) Bene vienas skaniausiu mano gertu ever. So, tokiu tempu greitai patapau apygirtis. Beje, jei viskas klostysis gera ir teisinga linkme, tai siame rajonelyje gyvensiu. Jame butus jau issinuomavo ir prancuzas su belgu bei itale. ;)

Apie trecia valanda nakties, kai buvo nuspresta varyti i savo kaimeli, kuriame gyvename, pradejau parinti taxista, kad parveztu namo vienoj masinoj mus penkis, lauzesi bet sutiko. Susimokejome 12e, quit cheap for five persons, bet taxista per miesta vare 140km/h, kai buvo galima 90k/h, pravare per raudona viena ir nors salia stovejo policija, jokios reakcijos, vnz, greitai grizome namo ;)

P.S. Tose gatvelese labai daug geju. Svedas ir italas-austras buvo pagrabineti uz subines vyrisku ranku, kai bande persikverbti per milijona zmoniu. Buvo labai juokinga, nors italas-austras kartais uzmeta koki gejiska bajeriuka, tad jam gal ir patiko ;)))

Zadetasis post’as apie turka Sarhat’a.

Sis zmogelis yra labai keistas ir kitoks nei mes visi cia susirinkusieji - tai puikiai suprantama, nes jis yra musulmonas, o mes visi praktikuojantys ar nepraktikuojantys katalikai. Visu pirma, keistumas prasidejo, kai Benoit ir Magnus (turko kambariokai) pradejo skustis, jog sitas bicas keliasi ryte kokia 6.30, specialiai garsiai krapstosi ir prizadina juos. Mes buvom prisigalvoje visokiausiu opticiju, kodel taip vyksta. Pasirodo sitas turkas, kaip tikras musulmonas, kiekviena diena 5 kartus daro salat’a (musulmoiska malda). Pirma malda turi buti atlikti iki saulei patekant arba ten yra kazkokiu isimciu, tipo kazkiek minuciu praejus pilnam saules patekejimui. Man asmeniskai yra nesuprantamas laiko svaistymas melstis 5 kartus per diena (as meldziuosi max 1 karta per metus ir man to enough, na, bent pakolkas), taciau labai idomu sutikti ir pabendrauti su visiskai kitokiu zmogumi. Taigi as jam parodziau labai daug demesio klausinedamas apie jo religija ir gavau nemaza respect’a is jo, nes man kaip po ir idomu. Issiaiskinau tai, kad jis meldziasi kiekviena diena nuosirdziai kaip ir privalo tai daryti musulmonas (as net nekalbu, kad jis visiskai nevartoja alkoholio): meldziasi kazkaip ten atsisukes i meka, kurios krypti nustato pagal saules buvima ir desini peti. Jei jis yra lektuve arba paskaitose ir ateina laikas melstis, tai jis gali to nedaryti, bet po to turi kazkaip recoverinti praskipinta malda - t.y. pasimelsti tik atsiradus normaliai progai. Siaip as jo uzprasiau, kad mane pasikviestu, kai jis melsis, sutiko. ;)

Kiekviena malda yra skirtinga ir trunka, pasak Serhat’o, 4 -5 minutes, bet kaip jis issireiske, meldziantis labai greitai. Kiekviena karta meldziantis kinta maldos zodziai, tiksliau kazkokie sakomi skaiciai. Wtf?? Skaiciai maldoje?

Moterys, tiksliau - moteris.

Antra kas labai nustebino, tai bico poziuris i moteris. Siaip is kai kuriu jo pasisakymu, jis atrodo labai naivus, pakolkas dar to patvirtinti negaliu, bet manau, kad taip yra. Taigi jis mano, kad moterys kaip ir turi tarnauti vyrams, na, bent 99 proc. paklusti. You see, Rutele, kaip gerai gyveni? :)) Jis turi kazkokia savo moteri, su kuria pusantru metu draugauja ir budamas cia, Lisabonoje, nenulipa nuo telefono: raso sms’us arba kalba su ja: manau, kad visa likusi laika, kai nemiega, nesimeldzia, nevalgo, nesimoko ir neziuri bei nekalba apie futbola, bendrauja su savo isrinktaja. Pernai ta moteris buvo biski ji palikusi, matyt, norejo pasitrynti su kitais bernais, bet cituojant Serhat’a - I persuaded her to come back to me (As PRIVERCIAU ja sugrizti pas mane - cia tiems, kurie nemoka anglu kalbos) - tikrai nekoks poziuris i moteris. However, jam pagal religijia yra uzdrausta myletis, o tuo labiau gyventi kartu iki santuokos - tai jis siu dalyku nedaro ir atsisako tai daryti iki santuokos, kuri pagal jo super plana turi buti po dvieju su puse metu, po to kai baigs univera, patarnaus armijoj ir uzdirbs bapkiu ant vestuviu baliaus. Neblogai planuoja? ;)) As taip nemoku. Bandziau jam paaiskinti, kad pagyventi kartu, pajusti bendra buiti yra tiesiog butina pries santuoka, nes kol tik uz rankuciu susikabines vaikscioji, tai viskas daug graziau atrodo, nei kai tenka drauge indus plauti (beje, sito ir as dar nepatyres), bet jis nesiklause manes ir sake, kad ji uzeina pas ji i svecius, kartais suplauna indus ir pan. Vnz, nesuprato jis manes. Kas zino mane, tai esu kartais bjaurus, tad pabandziau bendraudamas su juo biski tokiu pabuti ir visaip stengiausi sugniuzdyti jo ta super plana. Nes man elementaru, jog per dvejus su puse metu, kai is ju vienus metus vyras tarnaus armijoje, tai moteriske biskeli gali pabegti, bet jis netikejo manimi ir sake, kad as vel priversiu ja sugrizti. Bet kas idomiausia ju religijoj, tai kad galima vesti ir skirtis 4 kartus per gyvenima ir tureti Dievo palaiminima ;)) Quite comfortable, mm?

Futbolas.

Mano manymu, jis futbola myli labiau nei savo moteri. Cia, Portugalijoje, siaip visi pamise del futbolo, zaidzia kasdien ir pan., bet turkas viska zino apie Portugalijos futbolo rinktines, svajoja kaip nueis i kokias varzybas ir visur visada kalba apie si zaidima. Jis netgi pasirinko Portugalija, nes cia geri futbolo kluba. Nerealiai varo.

Kaip Serhat’as buvo pirma karta baznycioje.

Treciadieni mes turejome ekskursija ir buvome kazkokioje baznycioje, ogi pasirodo, kad Serhat’as pirma karta apskritai buvo baznycioje. Pamatytumete jo reakcija: lietesi prie sienu, klausinejo, kas tas, kodel taip, kodel anaip ir pan. Jam tai buvo nerealus nuotykis, nes viskas different. Bet siaip jis labai tolerantiskas, tad jam baznycia buvo idomi, kaip musu religijos Dievo namai, o ne kazkaip kitaip negatyviai. Bet jo reakcija buvo neitiketina.

Su juo i diskusijas apie religija (-as) pasirodo negalima veltis, nes jis pasidaro labai karstakosis, sneka vienas ir nesiklauso kitu. Cia tas pats kaip tulas prisigeres lietuvis pradeda kalbeti apie politika, tik sitas turkas blaivus nuo alkoholio, bet biski apgirtes nuo savo religijos. Jis yra nerealiai nepatenkintas, kodel Turkijos ar Prancuzijos univeruose negalima deveti jokios religines simbolikos ir apie ta jis kalba kiekviena karta, kai tik jam leidi kalbet biski apie religija. Jis si draudima priima kaip labai dideli izeidima zmogui ir zmogaus asmeybei, na, mes bandeme itikinti ji, kad destytojai gali ne pagal prota, o pagal religija pradeti vertinti studentus, kad gali atsirasti kokiu tarp studentu religiniu konfliktus ir pan., bet as usual, jis nesiklause.

Bet ziurint i religija abstrakciaja prasme, tai jo poziuris yra sveikas, nes mano, kad religija yra visiskai personalinis rysys tarp asmens ar asmenybes ir Dievo. Kad nei valstybe, nei kiti zmones negali kistis i si rysi, nurodineti ar bandyti nutraukti jo ar kazkaip kitaip pakreipti. Del to su juo sutinku, aisku, kol tas rysys ir poziuris i Dieva yra sveikas ir moralus.

Tai vat toks tas Serhat’as - busimas anglu kalbos mokytojas, kurio 75 proc. zodziu neimanoma suprasti del bjauraus akcento. Netgi prancuzo akcentas yra mazesnis. Siaip visiskai nieko priesisko, bet sis biciukas yra nerealiai juokingas ir kitoks mums.

Taigi dabartiniu einamuoju metu mes turime rezultata 1:2 mano naudai.

As savo antraji taska uzsidirbau tuo metu, kai po truputi pradejo mazeti bendru vakarieniu, jau nebevaiksciojam grupemis po 15 zmoniu mieste, netgi siandien i universiteta ganetinai atskirai vaziavome - ivyko arba bent vyksta procesas link to, ka as ir prognozavau.

Kaip kolukis uzsidirbo taska?

Kaip bebutu linksma ir faina metyti akmenis i kolukio darza, bet si bendrija buvo/ yra naudinga man. Nes del bendro gyvenimo, bendru ziniu sudejimo i viena kruva daug greiciau pazinau Lisabona, viesojo transporto ypatumus, radau keleta graziu ir lankytiu vietu. Taip pat truputi susigyvenus cia atsiranda zmoniu, kuriais tikrai galima pasitiketi, su kuriais linksma ir mes visi pergyvename pereinamaji etapa perejimo is kolukio i seima, kuri nebutinai daro visa laika viska bendrai ir kartu (kas mane labiausiai erzino), bet serga vieni uz kitus, palaiko ir pan. Butent uz tai ir gauna +1 point’a. Ziuresime, kas vyks toliau.

Taip pat reikia pamineti, kad mane nerealiai veza kulturiniai, politiniai, moraliniai skirtumai tarp musu visu. Yra nerealu suzinoti, ka masto apie kai kuriuos dalykus prancuzas, svedas, italas ir turkas. Visi turime panasumu, bet ir milijonus skirtumu - pradedant mastymo procesu, poziurio klausimu, religija ir baigiant tam tikromis disciplinomis ar moralinemis normomis, kuriu mes skirtingai laikomes. Taip pat nerealiai skiriasi musu skoniai maistui, gerimams ir muzikai. Tai nerealiai veza ir tai yra labai keista ir tuo paciu idomu. Be to, visi cia susirinke yra protingi ir pakankamai inteligetiski bei issilavine asmenys, tad ju skoniai ir poziuriai yra argumentuoti ir nera kaimietiski, bet vistiek visi mes esame skirtingi. Pakolkas labiausiai skiriasi nuo musu visu turkas, bet apie ji kita karta.

Ir fuckin, kur komentarai?

Ogi nekaip.

Is tiesu, tai pastarosiomis dienomis niekam nera laisvo laiko, cause nuo 9 val. ryto iki 16 val. turime portugalu kalbos kursus, valanda nuvaziuot ir valanda parvaziuot, dar biski kazkur pavalgyt ar ka nors nusipirkti ir fsio - dienos nera. Siaip portugalu kalba nera kazkuo itin isskirtinesne ar sunkesne nei kitos sios kalbu seimos kalbos. Taigi visiems prancuzams, italams, ispanams yra labai lengva mokintis, nes dauguma zodziu lb panasiu, skiriasi tarimas, kai kurie zodziai, bet linksniavimas, sakiniu sudarymas, giminiu nustatymas, artikeliai yra labai panasus. Mes su svedu, turku ir slovake turime biskeli komplikuotesni mokymosi procesa. Bet viskas juda i prieki. Pvz.: moku pasakyti ir net parasyti Eu sou rapaz (as esu vaikinas) arba paklausti kokia siandien diena, suskaiciuoti iki 22 ir pan.

Siaip turime keista mokytoja (moteri), kuri labai megsta liestis. Is pradziu galvojau, kad tik bicus grabineja, bet po to pastebejau, kad visus, t.y. ir merginas: tai uz rankos palaiko, tai paglosto galva, tai dar kur prisiliecia ;)))

Ziuresime, kaip cia su tais portugalu kalbos mokslais bus, bet reikia tiketis geriausio. Beje, idomus faktas, portgalu kalboje labai daug yra š, ž, č ir pan. garsu, tai man lietuviui sis dalykas yra tinkamas.

Next on blog: apie turka, jo religija, maza fanatizma ir meldimasi penkis kartus per diena; apie tai, kaip kolukiu gyventi sekasi; apie menesiniu bilietu isigijimo vingrybes ir nuotykius in metro; apie prancuza ir jo poziuri i savo prezidenta ir kita. Stengiuosi susideti topic list’a, kad ko nors nepamirsciau.

P.S. Penktadienis yra zoline ir sita svente yra valstybine nedarbo diena Portugalijoje, tad mums nebus jokiu mokslu. Taigi ryt nakti gal pavyks iskisti nosi i lisboa’s night life bei travinu kai kuriuos cia is kolukio ilgojo savaitgalio proga nuvaryti i Porto - antraja pagal dydi miesta Portugalijos siaureje.

Siandien nieko ispudingo neivyko mano gyvenime, apart to, kad teko keltis labai anksti ir vaziuoti i mokslus, kur mus (o musu is viso tik 15) pasitiko kokia 10 profesoriu ir kitokiu oficialiu darbuotoju, oficialiai pakalbejo, labai pasidziauge, kad mes esame cia, ju univere ir bla bla. Po to dave nemokamos kavos su skaniais uzkandziais, kas mane labai suzavejo, nes buvau realiai be pusryciu. Be to, pasake, kad mes po triju dienu privalom pradet kalbet portugaliskai ir jie (visas stuff’as) nebekalbes su mumis in english, only in portuguese. Laukia sudetingas laikas. Po to mes bandem susimanage’inti menesinius bilietus transportui, nes kiekviena diena sis malonumas kainuoja iki 10 euru, kai menesinis bilietas atsieitu 30 e. Bet ten ilga procedura.

Taipogi manau, kad idomu suzinoti mano jausmus Lisabonoje, kaip po gyvenant didmiestyje. Taigi man, berniukui is kaimo, o mes visi lietuviai tokie esame, yra ganetinai sudetinga priprasti prie gyvenimo didmiestyje, kuriame gyvena daugiau zmoniu nei visoje motinoje Lietuveleje. Visu pirma, tai labiausiai erzina (tiksliau erzino, jau baigiu priprast) transportas, nes niekam niekada nera laiko. Norint nuvaryti iki parduotuves reikia apie valanda vaziuot i abu galus, gal net daugiau. Siaip cia labai daug zmoniu, labai daug tokiu neturtingu ir pavargusiu zmoniu. Kazkaip in lt nesimate tokios koncentracijos socialiu zmoniu, nes tiesiog nelabai naudodavausi public transport, o cia kiekviena minute juos matai.

Siaip Lisabona yra nerealiai grazus miestas, bet is karto jauciasi, kad cia tikras didmiestis. Musu Vilniui net nera ka lygintis dydziu, tvarka, kuri zymiai didesne Lituvoj, nei cia. Cia labai daug senu pastatu, mazu gatveliu. Dauguma namu yra seni, su storomis sienomis ir ivairiausiomis spalvomis. Senamiestis yra nerealaus grozio, didelis, su didele koncentracija zmoniu, visokiausio crapo pardavejais, mazom, bet nelabai tvarkingom kavinukem bei milijonu junk fast food’u. Siek tiek erzina Lisabonos kalnuotumas - tenka pavargti norint normaliai pavaikscioti.

Pirmomis dienomis tas miesto didumas, transporto painumas, karstis ir purvas bei neapsakomas kiekis zmoniu, kurie yra ivairiausiu spalvu, rasiu ir pan., labai vargino. Taip pat siaubingai isvargino bendravimas vien tik anglu kalba, siandien kalbejau su mama ir man buvo nerealiai keista tarti zodzius lietuviu kalba, nes kazkaip mintyse pirmiausia viskas sukasi angliskai. Dabar galima sakyti pradedu prie visko priprasti, nebevargina ta nebezinia, nes jau si bei ta nusimanau, turiu pazistamu zmoniu, zinau, kaip is tasko A nusigauti i taska B. Tad po truputi pradedu atsipalaiduoti ir enjoyinti, taciau ryt prasideda mokslai, o tai naujas isbandymas ir stresas. :)

Beje, kaip bebutu keista, jau moku tris ar keturis sakinius italiskai ir prancuziskai. Siandien pradejau vestis zodyneli su uzsienietiskais keiksmazodziais bei kaip skirtingose salyse pasiusti ka nors toli toli ar paklausti kokio poshlo klausimo (mano mama skaito sita blog’a, tad neishsiplesiu). ;))

Tiek for now.