Lisabonoje studijuodamas nerealiai prapleciau savo akirati telecomunikaciju srityje. Nuo mazumos mane domino visokiausiu Omnitel’iu pasiulymai, korinis rysys, tais laikais GPRS’as ir pan dalykeliai. Telekomunikacijas man deste du destytojai: moteris Margarida (didziausio Portugalijos operatoriaus, naturalaus monopolisto aka lietuvisko Teo, Lt senior laweyr) ir Jao - sitas bicas tai visai nerealus, kokiu 50 metu, ekonomikos ir teises mokslu daktaras, buves ANACOM’o (lietuviskas atitikmuo yra Rysiu Regulavimo Tarnyba) pirmininkas bei is jo pasisakymu galima suprasti, kad keleta metu buvo kazkokios telecommunications asociacijos ar tarnybos pirmininkas Sveicarijoje, Angoloje ir dar ten kazkur.
Sito bico paskaitos buvo nerealiausios ir idomiausios (nepraleidau nei vienos, nors tekdavo keltis 7h ryto). Viskas labai nuosekliai, bet pilnai ir aiskiai isdestydavo. Pradedant nuo teorijos, teorijos istorijos, problemos istorijos iki sprendimo variantu bei paties sprendimo, o galiausiai dar ispyzdavodavo ir ta sprendima. Aisku viskas protingai pasveriant pliusus ir minusus. Jau pries eidamas i paskaitas isivaizdavau, kad apie elektroninius rysius biski daugiau raukiu nei statistinis lietuvis, bet ismokti buvo ka ir dar ohoho kiek daug yra. Labai daug buvo kalbama apie fiksuota rysi, apie jo liberalizacija bei tos liberalizacijos pasiekimus (Portugalijoje sia fix rysio liberalizacija jie vertina nepavykusia, nors ju formal monopolist’as turi 75% market share’o, tai ka jau kalbet apie Lietuva, kur, jei neklystu, Teo Lt turi daugiau nei 95% - mano buve bendradarbiai komentaruose pataisys mane del sio skaiciuko, jei as klystu). Fiksuotas rysys yra zymiai sudetingesnis, nei mobilusis rysys, tiek reguliacine, tiek suvokimo prasme (apie technine nelabai ka galiu pasakyti).
Daugiausia per paskaitas buvo kalbama apie fix rysi, taciau buvo paliesta ir mobiliuju, kabeliniu, visokiausiu kitokiausiu interneto provide’eriu topic’ai. Buvo kalbama ir apie MVNO (Mobile Virtual Network Provider aka lietuviski Eurocom’ai, Teledom’os), ismokino, kaip tinkamai reikia skaiciuoti operatoriaus pelna, atsizvelgiant i investicijas, kaip tikrinti, ar operatorius yra efficient, jei ne, kokie pirmi veiksmai ji tokiu padaryt ir dar daug kitu dalyku. Apie tai kada nors veliau.
Vakaru europieciai labai keike sias paskaitas bei dalyka (manau todel, kad nebuvo jokio sudo malimo ir buvo destoma rimtai) ir labai keitesi publika. T.y. is pradziu buvo daug uzsirasiusiu i paskaitas, bet veliau nemazai atsisake,- dauguma, su kuriais as kalbejau, argumentavo, kad zoskai nuobodzios ir sunkios paskaitos. Man ju nesuprasti ;))
Penktadieni egzas rastu, o kazkada gruodi bus antra egzo dalis - t.y. egzas zodziu pas ta destytoja, kuris man patiko. Idomu, ar nesuges mano nuomone apie ji?
Apibendrinant galiu pasakyti, kad sios telecommunications paskaitos buvo destomos tokiu rimtumu ir intensyvumu, kaip Lietuvoje buvo destoma civiline teise - siu dalyku dydziai, apreptis ir rimtumas yra nesulyginami. Bet abiejuose dalykuose destytojai buvo asmenybes - civiline teise Lietuvoje deste dar mano mamos kazkada buves destytojas V. Pakalniškis, kuris pora kartu teisingumo ministru buvo, pakankamai arogantiskas, bet nerealiai protingas bicas (jei as buciau toks protingas kaip jis, buciau dar labiau pasikeles). Kai Lt turejau elektroniniu rysiu kazkokias paskaitas, tai dbr nieko nebeatsimenu ir manau, kad nieko neismokau, del blogu destytoju, o tuo paciu ir studentu, bei savo paties poziurio.
P.S. Nevarau ant lietuvisku mokslu, nes pasiziurejus, kiek daug sudo mala visi vakaru europieciai, tai net keista, kaip jie apskritai ka nors supranta. Cia irgi buvo prastu destytoju bei dalyku, tiesiog dziaugiuosi, kai mokslo dalyka idomiu padaro destytojo asmenybe, jo sugebejimas isdestyti ir atsidavimas destytojo darbui.