Subjektyvaus požiūrio blog’as

Sampo banko marketingistai nerealiai pavarė, kuomet per vieną naktį sugebėjo pakeisti visą komunikaciją susijusią su Sampo banku ir ją paversti į Danske banką. Taip pat milijonas reklamos per žinias, ant trūlikų ir panašiai praneša, kad Sampo patapo Danske banku. Plačiau apie šią metarmofozę pasakoja Dalius čia. Iš tiesų, šis bankas man labai patinka dėl klientų aptarnavimo kokybės, kuri mano akimis yra labai gera ir šiaip atrodo, jog tai yra novatoriškas ir įdomus bankas.

Kaip bebūtų, bet pasibaigus Sampo debetinės kortos galiojimo laikotarpiui ir bankui pagaminus naują, kuri buvo užsakyta jau pas Danske banką, kažkaip gavau senąją ir negražiąją Sampo banko kortą.

Check this:

Taigi pykstu ant Danske banko, nes dbr ketverius metus turėsiu vaikščioti su neegzistuojančio banko korta. Hrr.

RIMI ir toliau dalina savo lipdukus, kad šiuo metu žmonės galėtų nemokamai gauti stalo įrankių rinkinį už lipdukus. Prieš nemokamus įrankius buvo indai, o viskas prasidėjo nuo puodų. Matyt, MAXIMA suprato, jog ši RIMI pradėta akcija yra naudinga, tad nusprendė pakopijuoti.

Vakar būdamas MAXIMA bazėje buvau labai nustebęs, kai pamačiau, jog MAXIMA taip pad pradėjo dalinti lipdukus ir juos keisti į keptuves.

MAXIMAI nukopijuoti šią akciją yra gan nesudėtinga, nes visų taisyklių aiškinti nereikia daugeliui žmonių, nes jie pripratę prie RIMI dalinamų lipdukų ir žino, ką su tais lipdukais reikia daryti. RIMI dalina lipdukus už kiekvienus išleistus 25 Lt, o MAXIMA lipdukas bus vertas 50 Lt. Įžvelgę šį skirtumą, galima manyti, jog MAXIMA šia akcija bando nušauti keletą zuikių: tęsti konkurenciją su RIMI parduotuvėmis, įvesti akciją apie kurios sąlygas realiai nieko naujo komunikuoti nereikia bei padidinti savo pirkėjų krepšelius, t.y. išleidžiamą sumą MAXIMA parduotuvėse.

Visą laiką mane erzina RIMI lipdukai, kurie mėtosi mano piniginėje prie centų (nes apsipirkęs nesugebu lipdukų išsiimti iš piniginės ir kur nors saugiau namie kolekcionuoti), tai dabar dar maišysis ir su MAXIMA lipdukais. Be to, būdamas sąžiningu vartotoju, priklausomu nuo reklamos ir komunikacijos, dabar nebežinau, kurį prekybos centrą teks rinktis, t.y. nežinau, kas man svarbiau: keptuvė ar įspūdingai gero brand’o stalo įrankių rinkinys. Decisions decisions… :)

Tai gal netolimoje ateityje ir Norfa su IKI pradės dalinti lygintuvus ar plaukų džiovinimo fenus už lipdukus?

Praėjo šiek tiek laiko nuo Copy 4 free paslaugos teikimo pradžios, o šiandien kaip tik teko apsilankyti prie universitetinio švietimo kioskelio, tad nemokamo kopijavimo akcija ir toliau vyksta. Na, man gal truputį trūko naujesnės reklamos ant to kioskelio langų, bet man tos reklamos jau trūksta nuo nemokamo kopijavimo pradžios. Šį kartą gavau lapus, ant kurių blogos pusės puikavosi ne ežio reklama, o Sobieski. Atrodo, jog studentija tik sms’us rašo ir alkoholį vartoja :) O gal taip ir yra iš tikrųjų?

Vat taip atrodė mano lapų antroji pusė:

Taigi studentai, gerkite ir sms’us rašykite, bent to iš jūsų, iš Lietuvos ateities, tikisi šiandieninis verslas.

P.S. Tele2 irgi studentams pasiūlė galimybę kopijuoti nemokamai ir suteikė net 1 mln. kopijų. Pakolkas neteko išbandyti šio pasiūlymo, bet tikiuosi, jog dar tas milijonas neišseko. Be to, įdomu tai, kad Tele2 dirba su Copy1 centrais ir man tai truputį kvepia plagijavimu.

Telekomunikacijų įmonei Tele 2 atėjus į Lietuvos rinką 2000-aisiais metais viskas čia labai pasikeitė. Telefonai buvo pradėti dalinti po vieną litą ir žmonės pradėjo reikalauti ir iš kitų operatorių, kad jie klientams už jų lojalumą nemokamai duotų telefono aparatą. Tikiu, jog visi operatoriai iki dabar bijo Tele 2 dėl jų suteikiamų beprotiškai didelių subsidijų ir mažų pokalbių tarifų. Šiuo metu aiškiai galima pripažinti, jog Tele 2 yra antras operatorius pagal turimų klientų skaičių (įtraukti ir pre paid’iniai klientai, tik neaišku, kiek jie yra aktyvūs).

Omnitel prieš pora savaičių paleido marketinginę akciją, kurioje skelbiama, jog jie siūlo įsigyti telefono aparatą net su 1100 Lt nuolaida ir pirmus metus su Omnitel abonentais kalbėtis po 0,15 Lt už minutę. Už tokį pasiūlymą tektų prisirišti dvejiems metams prie Omnitel operatoriaus ir kiekvieną mėnesį prakalbėti nemažiau nei 81 Lt. Pripažinkime, jog minimalus mokestis yra labai didelis, tačiau žmonėms neturintiems verslo plano ir prakalbantiems daugiau nei penkiasdešimt litų per mėnesį, tai yra labai puikus pasiūlymas. Be to, 1100 litų yra didelė suma, už kurią tikrai galima išsirinkti gerą telefono aparatą. Tačiau kur buvus, kur nebus Tele 2 komanda irgi nesnaudžia ir diferencijavo savo mokėjimo plano “Čempionas” minimalius mėnesinius mokesčius bei trenkė didelį antausį Omnitel’iui. Šį mėnesį būtent su vienu iš diferencijuotų “Čempiono” mokėjimo planų (59 litai minimalus mėnesinis mokestis) galima įsigyti nesvarbu kokį telefono aparatą, esantį Tele 2 prekybos vietoje už 0,03 Lt (sveikintina idėja pardavinėti telefonus ne už įprastą vieną litą, bet už kitokią kainą). Neturi jokios įtakos, ar tas įsigyjamas telefonas yra paprasčiausias Nokia 1600 ar pakankamai prabangus N70. Manau, tai labai rimta marketinginė kontraataka Omnitel’iui.

Visąlaik įdomu žiūrėti kaip mobilieji operatoriai pešasi ir kovoja dėl rinkos dalies. Nors jau buvo pasigirdę gandų, jog šie metai bus paskutiniai įtempti klientų viliojimo metai, bet kovos pakolkas nerimsta ir priešingai -tik aštrėja. Tačiau būtent šiuo pateiktu pavyzdžiu galima įžiūrėti vieną labai aiškią tendenciją - tai jog visi operatoriai stengiasi kuo labiau apmokestinti klientą, t.y. iš kiekvieno jų paslaugomis besinaudojančio asmens paimti kuo įmanoma daugiau pajamų - tai daroma minimalių mokesčių didinimu ar papildomų paslaugų apmokestinimu ir pan. Teisingas požiūris, nes klientų kiekis vis dėlto yra ribotas, tad reikia paimti as much as possible iš kiekvieno.

Gyvenu pakankamai netoli prie RIMI parduotuvės ir pakankamai dažnai užsuku į ją. Tai labiausiai man patinkantis prekybos centras iš visų dėl šiose parduotuvėse vyraujančios estetikos, erdvių salių, man patrauklaus spalvų derinio bei normalesnės publikos nei į visokias MAXIMAS besirenkančių personų su tikslu nusipirkti dvidešimt procentų pigesnio ir taip pigaus vynelio. Tačiau prieš pora savaičių pastebėjau bene pirmąją ganėtinai keistą lojalumo akciją.

Lojalumo akcijos esmė tokia: perkame prekių už 25 Lt (50 Lt, 75 Lt ir t.t.) ir gauname atitinkamą kiekį lipdukų (po lipduką už kiekvienus išleistus 25 litus). Tuos lipdukus klijuojam į specialią knygutę.

Surinkus atitinkamą jų kiekį, gauname kažkokių itin stebuklingų ir pasaulyje gerbiamų indų PYREX.

RIMI savo pranešime spaudai didžiuojasi, jog jų akcijai nereikia pirkti lojalumo kortelių, o ištikimiausi pirkėjai bus apdovanoti įspūdingaisiais indais, kurie galbūt nelabai kam ir yra įdomus.

Ši akcija man labiau panaši ne į RIMI parduotuvių lojalumo akciją, o į PYREX indų reklamą. Be to, kyla klausimas, ar pirkėjams, sąžiningai pirkusiems ir rinkusiems lipdukus, tokie indai yra reikalingi, o gal jie juos paims tik todėl, kad RIMI nemokamai duoda? Kaip bebūtų šis lipdukų dalinimas dar labiau prailgina eiles prie kasų (ilgų eilių problema yra viena opiausių RIMI bėdų), nes kol kasininkės savo atgrubusiais pirštais atplėšia tą lipduką, tai praeina tikrai daugiau nei dešimt sekundžių. Kažkaip gyvenant dvidešimt pirmam amžiuje buvo galima sugalvoti kokį nors technologiškesnį sprendimą. Na, pavyzdžiui teleMaxima pakankamai protingai išsisprendė, nes kol kasos aparatas atspausdina nemokamų pokalbių papildymo kvitą, tai pardavėjos pradeda skanuoti kito pirkėjo prekes.

Kaip minėjau, mane tie indai nelabai domina, tačiau jaučiu nusivylimo kartėlį: esu nuolatinis ir ištikimas šios parduotuvės klientas, bet nemoku ir nemėgstu planuotis savo valgio raciono kelioms dienoms į priekį, tad apsipirkinėju kasdien po truputį. Ir aišku negaunu aš tų lipdukų, ir netenku galimybės mamai ar draugei padovanoti šauniųjų indų - puikiai suvokiu, jog šia akcija siekiama padidinti įplaukas iš kiekvieno kliento kišenės kiekvieno apsipirkimo metu, tačiau vistiek taip neteisinga. :)

Nors nemokamo kopijavimo idėja yra pasiskolinta iš Japonų, bet verta didelių mano aplodismentų, nes pradėta įgyvendinti Lietuvoje. Nuo šiandienos reklamos agentūra “Advista” ir kopijavimo paslaugas teikianti kompanija “Copy Master” pradėjo teikti nemokamo kopijavimo paslaugas. Copy 4 free paslaugos principas paprastas: viename lapo puslapyje daroma kopija, o kitoje pusėje bus talpinama reklama. Visiškai nekeista, kad pirmasis tokios reklamos užsakovas yra “Omnitel” su savo Ežio brand’u. Manau, kad ši paslauga turės nemažą pasisekimą tarp tokios tikslinės grupės kaip studentai ir moksleiviai. Juk nemaža dalis moksleivijos ir studentijos naudojasi Ežio paslaugomis ir bendrauja sms’iniame pasaulyje, o dabar dar jiems Ežys pradės nemokamai kopijuoti konspektus, užrašus, namų darbų užduotis ir etc. Tokiu būdu tikrai bus sustiprinti satisfakcija Ežio brandu tarp daugelio jo vartotojų.

Taigi šiandien perskaitęs šią naujieną delfyje nubėgau į savo universiteto kioskelį nusikopijuoti keletą knygos puslapių. Kioskelis buvo apklijuotas nemokamo kopijavimo plakatais, skelbiančiais apie naująją akciją. Na, o kopijavimo paslaugas teikianti bendrovė galėjo pasirūpinti šiek tiek išvaizdesniais plakatais.

Norėjau pasižiūrėti, kaip veikia ši reklaminė kampanija. Ir pasirodo, jog veikia ir kopijuoja nemokamai, o vat koks vaizdas buvo antroje mano atšviesto lapo pusėje:

Kadangi aš apie šią akciją jau žinojau prieš ja pasinaudodamas, tai man didelio siurprizo neįvyko, tačiau reikėtų pamatyti mano bendramokslių pasitenkinimą, kurie nieko nežinodami apie šią akciją kažką kopijavosi ir gavo penkis lapus nemokamai. Beje, jie naudojasi Ežiu.

Šiaip idėja yra labai šauni, tačiau greitai ji nebeteks prasmės, jei bus daromos maksimaliai penkios kopijos. Studentai kasdien šviečiasi po keliasdešimt lapų ir tie penki nemokamai atšviesti puslapiai mažai ką tesutaupo. Mano manymu maksimalus nemokamų puslapių kiekis turėtų didėti, nes priklauso nuo reklaminės kampanijos biudžeto ir tokios kampanijos veiksmingumo. Ir kaip teigia “Copy master” ir “Advista”, tai susidaro įspūdis, jog jie sieks, kad ateityje nemokamų kopijų maksimalus kiekis būtų daug didesnis nei penki vienetai.

Šaunu, kai reklama skverbiasi į vis daugiau gyvenimo, verslo sričių ir tampa įvairesnė bei kūrybiškesnė. Tačiau ar neprieisime prie reklaminių absurdiškumų, kuriuos aprašė F. Beigbeder savo romane “14.99 euro“? Pavyzdžiui nemokamas telefonas ir nemokami skambučiai vartotojui suteikiami už tai, kad jis sutinka kas kažkiek laiko išklausyti reklaminį tekstą? O gal visi tokie reklaminiai originalumai ir reklamos gyvenimas visur ir visada tarp vartotojų yra mūsų neišvengiama ateitis?

Šeštadienį visiškai netikėtai prie RIMI nuleido automobilio padangą. Ir lyg to būtų negana dar raktas rato atsukimui pasirodė esantis netinkamas, tuomet gelbėjimo ranką ištiesė šalimais esanti parduotuvė ir ten atstovėjus ilgą eilę bei sumokėjus 11 Lt, rankoje laikiau naujutėlį universalų ratų atsukimo mechanizmą. Bet bėdoms galo dar nesimatė, nes pakeitus ratą, pasirodė, jog naujasis buvo irgi be oro. Bet po keletos tylių keiksmažodžių pavyko išspręsti ir šią dilemą, o vakare jau buvo planuojama kelionė į Druskininkus, į grupės Gravel koncertą - gaila, bet planai pasikeitė ir nenuvykom. Saulėtą sekmadienio popietę netyčia buvau užsukęs į Norfą XXL ir joje esantis salonas mane “sužavėjo” savo stilinga marketingine akcija.

Be to, Norfoje radau itin įdomių prezervatyvų: “United Colors of Benetton” ženklu pažymėtų latekso produktų. Na, klausimas, kokia originali jų prigimtis, bet brandas labai panašus. Prezervatyvai atrodo vat taip:

Net ant pačių prezervatyvų pakelių puikuojasi United Colors of Benetton užrašas. Taigi šiandien sužinojau, jog šiuo ženklu ne tik rūbai kuriami. Jei kam įdomu, tai tokų prezervatyvų pakuotės kaina 1,99 Lt (su NORFA nuolaidų kortele 0,99 Lt).